Organizacijų teorijos: „Sociologinė dilema konsensusas ir konfliktas‟

Darbas parašytas remiantis A. Giddenso „Sociologija‟ skyrius „Teoriniai sociologijos pagrindai‟ potemė „Antroji dilema: konsensusas ir konfliktas‟

Įvadas

Konsensusas ir konfliktas yra teorinės sociologinės dilemos, kurios remiasi sisteminamosiomis įžvalgomis. Teorinių apmąstymų centre atsiduria visuomenės socialinė struktūra, kurios dvilypumą įtakoja socialinių faktų visuma.
Kadangi visuomenė yra kuriama viešoje erdvėje, jos dvilypumą sudaro konflikto ir konsensuso teorijos. Savo ruožtu visi socialiniai konfliktai yra neišvengiamas reiškinys, ypač suaktyvėjantis, ten kur yra keičiamasi socialinių santykių sistemomis (pavyzdžiui, iš planinės rinkos į rinkos ekonomiką; iš vienos politinės sistemos į kitą ir pan.). Be to, socialiniai konfliktai yra viena iš varomųjų visuomeninio gyvenimo raidos jėgų. Ten, kur egzistuoja visuomenė, kur žmonės kuria tarpusavio buvimo ir elgesio taisykles, ten visada esti ir socialinis konfliktas, tiksliau – jo užuomazgos, kurios bet kada, susiklosčius atitinkamoms visuomenės gyvenimo aplinkybėms, išauga į konfliktą. Akivaizdu, kad susikloščius konfliktinėms aplinkybėms būtina užtikrinti visuomenės kolektyvinį saugumą, vertybes, interesus ir grupių tarpusavio bendradarbiavimo prielaidas. Todėl konsensusas šiuo klausimu yra gyvybiškai svarbus aspektas. Konsensusas įgalina suformuluoti tokią visuomenės socialinę politiką, kuri sušvelnina negatyvius ir sustiprina pozityvius jos pokyčius, subalansuoja socialines sferas, kartu ir ekonominių šalies galimybių plėtros poreikius ir socialines problemas, pateikia optimaliausias ir tiksliausias reguliuojančio modelio nuostatas. Būtų galima apibrėžti, kad konfliktas pažeidžia ritualizuotus normatyvinius visuomenės ryšius, kad aptiktų juos reguliuojančius represijų mechanizmus konsensuse.