Sociologijos konspektas

• Sociologijos apibrėžimas. Sociologija tai:

o Žmonių socialinės veiklos ir visuomenės mokslinis tyrimas.

o Žmonių elgesio grupėse ir socialinių veiksnių, formuojančių šį elgesį, mokslinis tyrimas.

o Žmonių socialinio gyvenimo, grupių ir visuomenės mokslinis tyrimas.

• Sociologinio požiūrio bruožai:

o Atskirame atvejyje įžvelgti tai, kas bendra.

o Nuasmeninti tai, kas atrodo asmeniška.

o Matyti nauja tame, kas rodos gerai pažįstama.

o Sociologijos padedami į socialinį pasaulį galime pasižiūrėti ne tik savo, bet ir kitų akimis.

• Sociologijos pradininkai:

o Auguste Comte - Pirmuoju sociologijos pradininku laikomas Auguste Comte (1798-1857). Jis sukūrė “sociologijos” terminą (1838). Siekė sukurti mokslą api visuomenę, kuris paaiškintų socialinio pasaulio dėsnius taip, kaip gamtos mokslai paaiškina fizinio pasaulio funkcionavimą.Įsivaizdavo sociologiją kaip pozityvujį mokslą Pozytivistinė sociologijos traktuote vadovaujasi nuostata, kad visuomenės pažinimo pagrdiną sudaro empiriniai duomenys, sukaupti stebint, lyginant ir t,t

o Emile’is Durkheimas – domino socialinės bendruomenės pagrindai. Būdinga tvarka, solidumas. Jo nuomone, svarbiausia sociologijos intelektinių pastangų sritis0 socialinių faktų tyrimai. Sociologai turėtų nagrinėti socialinius faktus – socialinio gyvenimo aspektus, formuojančius mūsų kaip individų veiksmus, tokius kaip ekonomikos būklė ar religijos įtaka. Jam rūpėjo permainos, keičiančios jo laikų visuomenę. Jį domino socialinis ir moralinis solidarumas-tai, kas išlaiko visuomenę vieningą, neleidžia jai panirti į chaosą.

o Karlas Marxas – sakė, jog visuomenėje svarbus yra konfliktas. Ekonomika lemia ekonomines ir socialines nuostatas. Jo tyrinėjimai daugiausia apėmė ekonominius klausimus, tačiau jam visuomet rūpėjo susieti ekonomikos problemas ir socialines institucijas. Kapitalizmui būdingi konfliktiniai klasių santykiai.

o Maxas Weberis – religija turėjo įtaką sociologijai. Mikro lygio analizės pradininkas. Teigė (įrodė), jog katalikybė mažiau palanki ekonomikos raidai. Pripažino ekonominių veiksnių svarbą, tačiau laikėsi nuomonės, kad idėjos ir vertybės taip pat daro didelę įtaką socialiniems pokyčiams.

• Sociologijos teorijos raida XX a. pirmoje pusėje:

o Struktūrinis funkcionalizmas:

• Comte, Durheimas
• visuomenė analizuojama kaip sistema susidedanti iš daugybės atskirų dalių, kurios, atlikdamos savo funkcijas, sukuria ir užtikrina santykinį visuomenės stabilumą.
• Socialinė struktūra - santykinai pastovūs elgesio modeliai (šeima, religija ir kt.)
• Socialinė funkcija - visuomenės kaip visumos bei ją sudarančių struktūrų, tokių kaip šeima, ekonomika ir t.t., veikimo pasekmė.
• Leitmotyvai: socialinės tvarka, integracija ir evoliuciniai visuomenės pokyčiai.
• Pradžią davė ir įtaką padarė Comte ir Durheimo darbai.
• Teigė, jog šeima reprodukuoja žmones ir paruošia juos socialianm gyvenimui.
• Religija integruoja žmones per vertybes, suteikia socialinės integracijos pagrindus.
• Vykdoma makro lygio analizė.
• SF mąstytojai mąstytų kokia yra sistemos funkcija, kokia jos struktūra.

o Konfliktų teorija

• Marxas.
• atsirado kaip struktūrinio funkcionalizmo kritika.

ü Per daug pabrėžiamas visuomenės stabilumas.

ü Pernelyg mažai dėmesio socialiniams pokyčiams bei socialinei nelygybei ir socialiniams konfliktams

• Socialinio konflikto paradigmai būdingas visuomenės kaip sistemos, pasižyminčios socialine nelygybe ir socialiniu konfliktu, kurie skatina socialinius pokyčius, įvaizdis.
• Visuomet yra potenciali konflikto grėsmė, vienos grupės turės daugiau naudos negu kitos.
• Tiria įtampas tarp viešpataujančių ir pavaldžių visuomenės grupių.
• Visuomenei būdinga socialinė kaita, būdingi konfliktai, o ne tik stabilumas.
• Atliekama makro lygio analizė.
• Integracija pasiekiama per jėga. Tie, kurie galingi yra labiau integruoti, jie naufojasi turima galia kitų atžvilgiu.