Deviacijų sociologija. Nusikaltimų kontrolės sistema. Baudžiamasis persekiojimas, teisėsaugos institucijų bei kalėjimų privalumai ir ydos. nusikaltimų kontrolė kaip pramonė. Kova su „nusikalstamumu“ ir jos metodai.

Mes gyvename XXI a. Amžiuje, kurį valdo naujausios technologijos, kuriame gyvenimas vyksta daug intensyviau nei tada, kai dar gyveno mūsų proseneliai. Deja, vien tobulumu džiaugtis nėra prasmės. Šiandien nusikalstamumas – viena iš aktualiausių socialinio gyvenimo temų. Vis dažniau ir garsiau prabylama apie nusikalstamą veiklą. Kad ir kaip bebūtų gaila, ne vien piliečiai nusižengia įstatymams. Spragų galima rasti tiek valdžioje, tiek įvairiose institucijose. Nepaisant to, valstybė iš paskutiniųjų stengiasi kovoti ir mažinti nusikaltimų antplūdį. Vykdomas baudžiamasis persekiojimas, prasižengusieji neretai sodinami į įkalinimo įstaigas, kur praleidžia ne vienerius metus. Prie nusikaltimų mažinimo daugiausiai prisideda teisėsaugos institucijos. Jos čia atlieka pagrindinį vaidmenį ieškant teisingumo. Kad ir kaip bebūtų, kalėjimai vis dažniau praranda tikrąją savo paskirtį ir ne vienoje pasaulio šalyje tampa ekonominiu pelnu. Lygiai taip pat nėra tobulos ir teisėsaugos institucijos bei baudžiamasis persekiojimas. Atrodytų paprasta: svarbiausi kovotojai su nusikalstamumu yra pagrindinė šalies viltis vykdant teisingumą nusikalstamumo srityje. Pasaulyje nieko nėra tobulo, o ir aukščiausias pareigas užimantys teisėsaugos pareigūnai moka užtraukti gėdą visai valstybei. Tačiau nereikia pamiršti, kad be pilietinės pagalbos teisingumas egzistuoti negali. Taigi kaip turėtų prisidėti pats pilietis, visuomenė ir teisėsauga prie nusikaltimų mažinimo? Kokios iš tikrųjų yra valstybės ir jos institucijų ydos bei privalumai? Ką slepia tikroji kova su nusikalstamumu? Ir ką šiandien reiškia kalėjimas visuomenei?