Šeimos sociologija. Vyro ir moters vaidmenys šeimoje. Istorinė ir lyginamoji analizė.

Viena iš aktualiausių XXI amžiaus temų- vyro ir moters vaidmuo šeimoje. Ryškūs vaidmenų pokyčiai Lietuvoje priverčia pamąstyti: kada vyrai ir moterys pradėjo vykdyti skirtingus uždavinius, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko? „Lyčių kovos“ pradas yra industrializacijos procesai, kurie sudarė prielaidas atsirasti kapitalistinėms manufaktūroms, fabrikams. Juose pradėti gaminti tie daiktai, kurie anksčiau buvo gaminami namuose. Šeima, kaip gamybos vienetas, prarado savo vaidmenį, darbo vietos buvo perkeltos iš namų ūkio į dirbtuves, fabrikus, todėl norėdama turėti pajamų šeima turėjo „deleguoti“ savo narių dirbti už atlyginimą. Tačiau šeimose buvo svarbu tenkinti kasdienius- buitinius poreikius, palaikyti tradicijų kaitą, o tai padaryti buvo galima turint dirbančiųjų abejose sferose. Tokiomis sąlygomis atsirado lyčių vaidmenų specializacija. Vyras- šeimos maitintojas, atsakingas už pajamas, moteris- namų, vaikų prižiūrėtoja. Pasauliniu mastu, vaidmenų pasiskirstymas ir požiūris į vyrus ir moteris skiriasi. Nėra abejonių, kad vyriškumo ir moteriškumo samprata bėgant laikui taip pat kito. Galima pasidžiaugti, kad nors vyrai užima vadovaujančias pozicijas, moterys taip pat įsitvirtina kaip lygiavertės pilietės ir kai kuriose šalyse užima net aukščiausias pozicijas. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vokietijos Kanclerė Angela Merkel, Jungtinių Amerikos Valstijų sekretorė Hillary Clinton, Libijos prezidentė Ellen Johnson Sirleafe- šiandien galingiausios pasaulio moterys. Vis dėlto, o kokie lyčių skirtumai yra Lietuvoje bei kitose pasaulio šalyse, kaip tuos skirtumus įtakoja išpažįstama religija bei visa pasaulį apimantis feministinis judėjimas?