BNP ir infliacijos dinamika

Kainų kilimą žmonija patiria nuo seniausių laikų. Tačiau iki XX a. prekių kainos padvigubėdavo per 70-100 metų, todėl viena žmonių karta beveik nepajusdavo turimų pinigų nuvertėjimo. Net ir XX a. Pradžioje vidutinis visų prekių kainų lygis tai pakildavo, tai nukrisdavo. Infliacija ankstesniais laikais buvo laikino pobūdžio, daugiausia susijusi su karais, revoliucijomis ir kitomis politinėmis negandomis. Dažnai ją sukeldavo epidemijos.
Dabartiniu metu infliacija įgavo visuotinį pobūdį, tapo įprastu reiškiniu ir viena iš opiausių ekonominių problemų. Kainos dažniausiai keičiasi didėjimo linkme. Tačiau kainų pokyčio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio šalyse arba regionuose. [8, p.416]
Bendrasis nacionalinis produktas – pagamintų per laiko tarpą (dažniausiai metus) prekių ir paslaugų verčių suma.
Infliaciją sąlygojantis atotrūkis BNP apimtis, kuria atitinkantis pusiausvyrą BNP yra didesnis nei visiško užimtumo BNP lygis. Šis trūkumas pasireiškia aukštesnėmis kainomis ir kitais paklausą mažinančiais veiksniais.
Kai realus BNP yra didesnis už potencialųjį, labai padidėja darbo jėgos paklausa. Nors dalis dirbančiųjų yra bedarbiai, šis minimalus nedarbo lygis mažesnis nei „migruojantis“ nedarbas. Firmos „medžioja“ darbo jėgą, siūlydamos didesnes algas. Tokioje situacijoje išaugęs darbo užmokestis didina biznio išlaidas. Firmų vadovai mano, jog neapsimoka parduoti už tą pačią kainą.
Taigi, infliaciją sąlygojantis atotrūkis pateisina savo pavadinimą – ekonomiką apima infliacija. Tokiu būdu veikia savotiškas reguliavimosi mechanizmas. Padidėjusi paklausa sukelia papildomas investicijas, gamybos augimą, naujų prekių atsiradimą. Tai sąlygoja kainų kilimą, kas pirmiausia atsiliepia gyventojų perkamajai galiai. [5, p.61]