Infliacijos priežastys

Viena opiausių ir sudėtingiausių makroekonominių problemų yra infliacija. Su ja susiduria tiek besivystančios, tiek ir išsivysčiusios valstybės, ne išimtis ir Lietuva. Pasak Skomino (2009), infliacija – tai besitęsiantis, nuolatinis kainų lygio kilimas arba piniginio vieneto perkamumo pajėgumo nuolatinis mažėjimas. Taip pat iš čia seka, kad:

• Infliacija yra besitęsiantis procesas, nuolatinis kainų kilimas, o ne didesnės kainos;
• Infliacija yra ne atskirų prekių ar paslaugų, o bendrų kainų lygio kilimas;
• Infliacija yra fenomenas susijęs su pinigų pasiūla (Skominas, 2009).

Infliacijos augimo tempai yra matuojami ir jų rezultatą parodo pagrindinis infliacijos rodiklis - vartotojų kainų indeksas (CPI, angl. consumer price index) bei bendrojo vidaus produkto (BVP) defliatorius (Snieška 2006). Ekonomikos terminų ir sąvokų žodyne (1999) yra pateikiami tokie apibrėžimai, kad vartotojų kainų indeksas yra rodiklis, kuris parodo vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio, kurį įsigyja, už kurį sumoka ir kurį namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkindami vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laiko tarpą. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai. BVP defliatorius apibūdinamas kaip kainų lygio indeksas, kuriuo matuojamas vidutinis šalies produkcijos kainų lygis, palyginti su kainų lygiu, buvusiu baziniais metais (Ekonomikos terminų ir sąvokų žodynas, 1999).

Įvairūs ekonominiai veiksniai turi įtakos infliacijai t.y. namų ūkių bei valstybės sektoriaus vartojimas, kintantis darbo užmokestis šalyje, nedarbo lygis, besikeičiančios palūkanų normos ir taip pat paskolų suteikimo kiekiai šalies gyventojams bei, žinoma, besikeičiančios žaliavų kainos. Įvertinus šiuos didelę įtaką darančius veiksnius šalies ekonomikai ir priėmus tinkamus sprendimus ateityje būtų galima numatyti infliaciją.