Socialinio darbo metodai

Socialinio darbo metodų pateikimas ir analizė.

Įvadas

Socialinio darbo metodas – tai planingas ir tikslingas socialinio darbuotojo veikimas, siekiant įvairaus pokyčio individo gyvenime. (L. Gvaldaitė, B. Švedaitė. Socialinio darbo metodai. 2005 m.) metodai tai viena iš labiausiai su praktika sietinų temų.
Metodinio veiksmo tikslas būtų ne tik individo esamos situacijos pokytis, jo dabartinių problemų sprendimas, bet ir asmens įgalininas tolimesnei savarankiškai ir sėkmingai gyvenimo praktikai. Metodų dėka galima labai daug ką sužinoti, kaip mąsto žmogus, kaip jis elgiasi tam tikrose situacijose ir t.t. Ne paslaptis dabar visuomenėje, kad socialinio darbuotojo darbas, būtent, ir priklauso nuo metodų taikymo. Jeigu netaikai metodų sudaromas pašaliniams toks įvaizdis, kad apskritai nebedirbi, neišmanai, galbūt, savo darbo srities, nors ne visada galima tam tikrose situacijose pritaikyti vieną ar kitą metodą. Būna tokių atvejų, kad reika veikti taip, kaip pats manai, kad būtų geriausia. Metodai – tarsi socialinio darbuotojo prestižinis reikalas, kuo daugiau žinai ir naudoji metodų, atrodo tuo ir profesija yra aukštesniam lygyje, tampa ir ji tarsi prestižinė.
Metodai taip pat gali būti skirstomi į kelias rūšis, tai taikomi dirbant su klientais, taikomi praktikoje bei moksliniai metodai, atitinkantys bandymo patikrinimo kriterijus ar nustatyti metodai šiuo metu yra būtent toki kokių reikia visuomenei.
Šiuo darbus apžvelgsiu: socialinio darbo metodų atsiradimo istoriją bei plėtotę, metodus taikomus dirbant su klientu, kas lemia metodų kitoniškumą, praktinės bei mokslinės veiklos metodus.