Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą

Nagrinėjant darbuotojo, darbdavio ar valdžios institucijos neteisėtų veiksmų atsakomybę civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose, reiktų išsiaiškinti kas tai yra atsakomybė.
Atsakomybė - tai dorovinių, pareiginių, teisinių ir kitokių reikalavimų paisymas. Žmogus yra atsakingas už savo poelgius. Kiekvieną poelgį galima vertinti pagal tam tikrų elgesio taisyklių atitinkamoje srityje reikalavimus. Priklausomai nuo to, kokioje srityje asmuo veikia, toje srityje galiojančios elgesio taisyklės numato, kokiu būdu žmogus privalo elgtis. Sukurta tokia sistema, kad asmens elgesys turi atitikti pageidaujamo elgesio modelį, o kartu tai reiškia, kad bus paisoma kitų asmenų interesų. Priklausomai nuo to, kokioje sistemoje padarytas nusižengimas, atsiranda atitinkama atsakomybė. Jei asmens elgesys nukreiptas į privačių asmenų turtinius ir su jais susijusius neturtinius santykius, tai toks asmens elgesys vertinamas civilinės teisės požiūriu ir į jį reaguojama civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių ir yra civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis apibrėžia civilinę atsakomybę. Jis sako, kad “civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)” atsakomybė suprantama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl civilinės teisės saugomų ir ginamų interesų pažeidimo, iš to matosi, kad jos pagrindinė funkcija yra kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą. Tai patvirtina ir CK šeštosios knygos komentaras, kuris aiškindamas 6.245 straipsnį sako, kad “civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų. Jai visada būdingas turtinis pobūdis, t.y. jos taikymas sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių – taikant civilinę atsakomybę jo turtas atitinkamai sumažėja, o kreditorius gauna atitinkamą turtinį ekvivalentą.”
Civilinė atsakomybė - prievolė, kylanti dėl žalos padarymo, tai nuo pažeidimo prigimties atsiranda skirtingos prievolės dėl žalos atlyginimo rūšys. Prievolės yra skirstomos į sutartines ir deliktines. Sutartinė prievolė atsiranda iš šalių sudarytos sutarties, o sutarties šaliai pažeidus sutartimi numatytą prievolę atsiranda nauja prievolė – sutartinė civilinė atsakomybė, tačiau nemaža civilinių teisinių santykių subjektų dalis turi absoliutaus pobūdžio teises, kurių privalo nepažeisti niekas (nuosavybės teisė, valdymas, asmens gyvybė, sveikata, garbė, orumas, vardas ir kt.). Žala gali būti padaroma tarp atsakingo už žalą asmens ir nukentėjusiojo nesant sutartinių santykių, tada atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė Dažniausiai tai yra asmens absoliučių teisių pažeidimas, kai prievolė atlyginti žalą nesusijusi su sutartiniais santykiais. Tokias civilinės atsakomybės rūšis ir įtvirtina CK 6.245 staipsnio 3 dalis.