Vidos Savoniakaitės straipsnio etniškumas. “Lietuviai Latvijos pasienyje” analizė

Etninės kultūros spartus nykimas siejamas su bendrąja civilizacijos raida ir tradicinio kai¬mo irimu. Tyrinėtojai sutaria, kad XX a. pradžioje Lietuvoje sparčiai ėmė irti tradicinės kaimo bendruomenės. Sykiu ėmė nykti ir tradicinė kultūra. Etninės kultūros nykimas siejamas su nykstančiu bendruomeniniu gyvenimu, modernizacija, miesto gyvenimo įtakomis ir sklaida
Etniškumas patiria pastovią įtampą su nacionaliniu pileitiniu statusu, tai aiškiai matoma ne tik skirtingų kultūrų intensyviame bendravime, bet ypač etinių-imigrantinių grupių bendravimo procesuose. Išryškėja pilietybės ir etniškumo suderinimo problemos aktualumas, pvz. Kai kuriose visiuomenėse tokiose kaip vokietija ar saudo arabija imigrantų asimiliacija praktiškai yra neimanoma, nes jų etinė kilmė neatitiko vyraujančios daugumos.
Etniskumo kurimas ir puoselejimas rodo postmodernejancios visiuomenes netikėčiausius sprendimus bei naujus tradicijų vertinimus. Todėl lietuvių kultūros draugijoje renkasi ne tik lietuviai bet ir latviai, rusai.
Emigrantai atvyke į svečias šalis iš padžių jomis žavisi, viskas juose patinka, tačiau po kazkiek laiko atsiranda namų ilgesys. Kaip ir buvo rašoma staipsnyje namų ilgesys daugaiusiai atsiranda pirmajai kartai, ji pasilgsta savo kalbos, tradicijų,vertybių. Savaime suprantama, jod senesniųjų ir jaunesniujų emigrantų mastysena lemia du skirtumai. Senesnieji emigrantai – pirmoji karta- kultura sieja su lietuvos vaizdiniais, o jaunesnioji – antroji karta, daugiau sieja su ta šalimi kurioje dabar gyvena. Etiniškuma mes sugebesime issaugoti tik tada jei klausisimies savo tevu seneliu, vertinsime turimas tradicijas, paprocius ir nesizvalgysime i svetimų salių tradicijas. Kaip bebutų gaila kitų šalių tradicijos,paprociai labai skverbiasi i musu kultura.