Mitinė amžinumo ir laikinumo simbolika Vinco Mykolaičio kūryboje

Vinco Mykolaičio Putino kūryboje simboliai užima gana svarbią vietą. Rašytojas jais išreiškia gyvenimo laikinumą ir amžinumą. Putino kūrybą galima įvardyti kaip dualistinę, nes eilėraščių centrinė ašis yra priešpriešos. Kresencijus Stoškus teigia, kad poeto priešpriešų šaltiniai įvairūs. Galima išskirti dvi dideles grupes. Pirmoji – nulemti jo individualaus gyvenimo, o antroji – kilę iš Putino pažiūrų ir kūrybos principų. Putino poeziją galima įvardyti kaip archajinę, nes Putino dualizmo ištakos yra mitologinė ar krikščioniškoji tradicija.
Vinco Mykolaičio Putino poezijos rinkinys „Tarp dviejų aušrų“ – romantinio maištingumo ir simbolizmo viršūnė. Šią poeziją galima pavadinti nakties lyrika, nes nakties motyvai yra vienas iš pagrindinių motyvų. Naktis čia įgyja simbolinės reikšmės: tarp dviejų aušrų, naktų budėjime, vyksta poeto kūrybos procesas, jo kovos persilaužimas. Visų romantikų ir simbolistų kūryboje naktis, kai menkuose šviesos likučiuose ir šešėlių žaidime išnyksta ribos tarp patiriamo ir neapčiuopiamo dvasinio pasaulio, atskleidžia didesnę realybę, negu diena, kurios šviesa negailestingai paslepia žvaigždėtą dangų ir paslaptingą žemės mistiką. Naktis yra didžiulis laukas, kur poeto fantazija ir emocijos gali laisvai banguoti, nekliudomos šviesos realybės, tikrovės dėsnių.