Vilniaus rajonų pavardžių darybos analizė

Pavardė – iš tėvų paveldėtas oficialus asmenvardis, kuris rodo asmens priklausymą šeimai. Vaikai gauna tėvo arba motinos pavardę, turi visą savo gyvenimą ir paskui perduoda ją savo vaikams. Pavardė išnyksta, kai išnyksta visa giminė. Apibrėžiant pavardę, akcentuojami du dalykai – pavardžių paveldimumas ir tai, kad jos nurodo asmens priklausymą konkrečiai šeimai. Taigi šios ypatybės išskiria pavardes iš kitų asmenvardžių. Jos yra skirstomos į dabartines ir istorines.
Darbo naujumas. Dabartinių lietuvių pavardžių mokslinių tyrimų nėra daug. Tie negausūs tyrimai apima pavardžių kilmės, reikšmės ir struktūros bei darybos nagrinėjimus. Tačiau Vilniaus rajonų pavardės nėra plačiau nagrinėtos, ypač darybos požiūriu.
Šio darbo objektas – 1311 dabartinės Vilniaus rajonų, išskyrus patį Vilniaus miestą, pavardės, išrinktos iš „Lietuvių pavardžių žodyno“ ( toliau – LPŽ ).
Darbo tikslas – atlikti Vilniaus rajonų pavardžių darybos analizę.
Darbo uždaviniai:
1) iš LPŽ išrinkti ir struktūriškai suskaidyti Vilniaus rajonų (Kernavės, Medininkų, Paberžės, Rudaminos, Rukainių, Šumsko) pavardes,
2) sugrupuoti pavardes pagal jų darybos požymius (pavardės be priesagų, su problemine priesaga, su viena priesaga, su dviem priesagom) ir nustatyti vyraujančius pavardžių darybos tipus,
Darbo metodika. Darbe taikytas aprašomasis metodas.
Darbe vartojamos sąvokos. Darbe vartojamos pavardės, asmenvardžio, pavardės varianto sąvokos. Asmenvardis – tikrinis žmogaus vardas (pavardė, pravardė, vardas, slapyvardis, tėvavardis ir kt.) (LKE 1999, 27). Variantas – to paties kalbos vieneto skirtybė (Gaivenis, Keinys 1990, 27, 225). Pavardės variantas – skirtingos tos pačios pavardės formos (Ragauskaitė 2005, 90). Taip pat vartojami terminai pavardės, turinčios priesagą, galūnę bei yra su priesaga, galūne.