Savarankiškas priebalsio “L” nagrinėjimas

Kietojo [l] ir minkštojo [l’] artikuliacija iš tiesų smarkiai skiriasi. Dėl to žmogus, ir neišlavintas lingvistiškai, niekados jų nesumaišys. Tariant priebalsį [l], liežuvio priešakinė dalis laisvai pridedama prie priešakinių dantų priedančių. Vidurinė liežuvio dalis niekur neliečia kietojo gomurio. Užpakalinė liežuvio dalis pakyla aukštyn prie minkštojo gomurio. Oras laisvai išeina pro liežuvio šonus. Dėl to šis priebalsis yra liežuvio priešakinis, dantinis, šoninis. Jei [l] eina žodžio gale arba prieš priebalsius [t], [d], [n], liežuvio priešakinė dalis visą tarimo laiką būna prigludusi prie dantų ar alveolių. Jį artikuliuojant, oro srovė virpina suartėjusias balso stygas, taip jos pristabdo oro srovę, dalis jos energijos suvartojama balso stygų virpesiams sukelti ir į burnos ertmę patenka apsilpusi oro srovė.