Ю́рий‘aus норште́йн‘o filmo “ёжик в тумане” (ežiukas rūke) analizė. audiovizualinio meno namų darbas

Jurijaus Noršteino „Ežiukas rūke“ (Ю́рий Бори́сович Норште́йн, „Ёжик в тумане“,1975) lydėjo mane nuo vaikystės. Galbūt dėl šios priežasties galvodama, kokį filmą pasirinkti, prisiminiau jį – patį įsimintiniausią pieštinį animacinį filmuką savo gyvenime. Nors ir trumpas (~10min.) trunkantis filmukas, tačiau savyje talpinantis labai daug: užburianti muzika, mistiškai pavaizduota aplinka, netikėtumas, apgaulingas paprastumas. Dėl pastarojo bruožo ir pasirinkau analizuoti šį filmuką. Kartais į jį galima žvelgti vaiko akimis, kartais – suaugusio, bet jis niekada nepabosta. Tai mane žavi. Beto, norėjau daugiau sužinoti apie šį režisierių, pasidomėti jo kūrybą, o tai lengviausią padaryti, kai žinai, ko ieškai (analizės planas). Filmuką analizuosiu iš suaugusio žmogaus žiūros perspektyvos. Pabandysiu išdėstyti, kodėl jis yra pripažintas geriausiu visų laikų animacinių filmu, apžvelgti išraiškos priemones, apibrėžti personažams būdingus bruožus, iškelti idėjas bei problemas.