Pensijų fondų valdymas, investavimo strategijos

Aktualumas. Lietuvos pensijų reforma startavo- pirmosios pensijų fondų valdymo įmonės gavo leidimus pradėti savo veiklą. Dabar būsimųjų pensininkų apsisprendimo metas- ar investuoti į fondus ir pradėti kaupti papildomą pensiją, ar išsaugoti ištikimybę “Sodrai”.
Tai tik pirmas klausimas, į kurį, bent jau daug jaunų žmonių, spėjama, atsakys teigiamai. Nors pensijų reforma ir kritikuojama. Tačiau apsisprendimas dalyvauti joje, tai yra- jau kitąmet 2,5 proc. mokesčio skirti pensijų fondų valdymo įmonei, kelia daugiau klausimų.
Pavyzdžiui, rinktis mažiausiai rizikingas investicijas (į vyriausybių skolos vertybinius popierius) ar rizikingas- potencialiai nešančias didžiausias investicines pajamas. Kurią pensijų fondų valdymo įmonę pasirinkti, juolab, kad jos Lietuvoje kol kas neturi nei įdirbio, nei sėkmingų ir pelningų investicijų pavyzdžių.
Renkantis fondą reikėtų įvertinti fondo taikomus turto valdymo bei išėjimo iš fondo mokesčius. Svarbūs veiksniai yra ir valdymo įmonės patirtis, jų savininkų finansinis pajėgumas, pačios įmonės finansinis stabilumas, kaip ir kur bus investuotos lėšos, kokia fondo investavimo strategija. Tačiau realus investavimo rezultatas paaiškės tik po kelerių metų.
Problema. Pensijų fondų valdymo įmonių investavimo krypčių įvertinimo ir pasirinkimo sudėtingumas.
Darbo objektas yra Lietuvos pensijų fondų valdymo įmonių siūlomų investicinių krypčių sąlygų palyginimas.
Darbo tikslas. Palyginti pensijų fondų valdymo įmonių investavimo krypčių sąlygas: pirmiausia atskleidžiant visiems fondams bendrus bruožus, o vėliau pateikiant skirtumus tarp jų (mokesčių skirtumus, investavimo krypčių skirtumus).