Pensijų fondų išorinio reguliavimo aktualumo tyrimas

Aktualumas. Europos žemynas sensta, tad vienam dirbančiajam tenka išlaikyti vis daugiau pensijinio amžiaus žmonių. Dirbantieji suvokia, jei gimstamumo tendencija išliks ir ateinančiais laikotarpiais, jiems pensijų gali būti, kad nebus iš ko mokėti, o jei ir bus, tai jų dydis bus neadekvatus normaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti, tad vis daugiau žmonių renkasi privačius pensijų fondus siekdami sukaupti papildomą pensiją senatvei. Pensijų fondai jiems patikėtas lėšas investuoja į rinkose esančias investicines priemones, kurių kiekviena yra susijusi su skirtingu rizikos lygiu. O kadangi dažnas pensijų fondų dalyvis nesigaudo investicijų pasaulyje ir nesuvokia kokios rizikos slypi jame, valstybės reguliuojančios institucijos prižiūri pensijų fondų vykdomą veiklą, įvertina jų riziką ir nustato tam tikrus apribojimus pensijų fondo turto paskirstymui siekiant sumažinti pensijų fondų dalyvių riziką prarasti jų kaupiamas lėšas senatvei.
Problema. Kaip pensijų fondų išorinis reguliavimas/apribojimai paveikia pensijų fondų portfelių rizikingumą?
Objektas – pensijų fondų investicijų paskirstymas tarp investicinių turto klasių.
Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip pensijų fondų veiklos išorinis reguliavimas paveikia pensijų fondų investicinių portfelių rizikingumą.
Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai:
1. Susisteminti informaciją ir apibrėžti pensijų fondo sampratą, išskirti pagrindinį pensijų fondo tikslą, galimą turto paskirstymo strategiją tam tikslui pasiekti bei rinkose esančios investavimo priemonės;
2. patikrinti, ar įstatymiškai reguliuojančių pensijų fondus šalių, pensijų fondų turto pasiskirstymas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo įstatymais nereguliuojančių pensijų fondų šalių.
3. Patikrinti, ar įstatymais reguliuojančių pensijų fondus šalių pensijų fondai yra mažiau rizikingi nei įstatymais nereguliuojančių šalių pensijų fondai.
Darbo metodai: indormacijos sisteminimas, Mann Whitney U testas, parodantis skirtumų reikšmingumą bei palyginamoji analizė.