Pensijų kaupimo fondų vertinimas Lietuvoje

Temos aktualumas. Gyventojai gyvena ilgiau, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, mažėjant gimstamumui, mažėja vaikų skaičius, didėja emigracija, valstybei sunkiau spręsti pagyvenusių asmenų gerovės klausimą, todėl privačių pensijų fondų dėka senėjančioje visuomenėje yra galimybė perskirstyti lėšas, skirtas pensijų draudimui iš laikotarpių, pasižyminčių gera demografine padėtimi, į laikotarpius, kai demografinė padėtis prasta. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja privatūs pensijų fondai, kada ilgą laiką yra patikimai investuojama, pvz., į Vyriausybės vertybinius popierius, o vėliau išmokamos pensijos. Privatūs pensijų fondai padeda dalį valstybės socialinių įsipareigojimų naštos perkelti pačiam apdraustajam. Apsisprendimas dalyvauti pensijų kaupime ar nedalyvauti, priklauso nuo paties žmogaus nuostatų: ar prisiimti atsakomybę už savo finansinę gerovę senatvėje, ar pasyviai laukti valstybinės globos.

Darbo problema. Pensijų sistemos įvairovės supratimas ir detali jų analizė yra ypač svarbi šiuolaikinei Lietuvos situacijai. Valstybei vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą, nes tą pačią pinigų sumą, susidedančią iš dabartinių mokesčių mokėtojų įmokų, tenka dalinti vis didesniam pagyvenusių žmonių būriui. Ši problema pradėta spręsti, įvedant naują pensijų kaupimo sistemą, kurioje pats žmogus kaups lėšas savo senatvei. Taigi būtina išsami privačių pensijų fondų analizė, kuri leistų įvertinti privačių pensijų fondų veiklą ir įtaką socialinio draudimo sistemai.

Darbo objektas – Lietuvos privatūs pensijų kaupimo fondai.

Darbo tikslas – įvertinti pensijų kaupimo fondus Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti pensijų fondų teorinius aspektus;
2. Atlikti Lietuvos pensijų fondų veiklos rezultatų analizę;
3. Pateikti Lietuvos pensijų fondų vertinimą.

Darbo metodai: mokslinės literatūros loginė analizė ir sintezė; lyginamoji analizė; statistikos duomenų sisteminimo ir palyginimo, gautų rezultatų apibendrinimo bei išvadų formulavimo; duomenų grafinis vaizdavimas.