Valstybės skolinimasis tikslai, politika, problemos

Valstybės skolinimasis – skolos valdymo politika, kuri yra neatskiriama nuo bendrosios šalies ekonomikos politikos. Valstybės skolinimąsi pavedama formuoti vyriausybei arba institucijai, atsakingai už skolos valdymą. Tokios politikos egzistavimas ir minėtų ūkio pertvarkymo priemonių įgyvendinimas, griežtas skolinimosi ribojimas ir tvirtas skolos limitų laikymasis skatina investuotojus labiau pasitikėti šalimi, padidina investicijas ir pagerina šalies skolinimosi galimybes.
Valstybės skola šiandieninėje švietėjiškoje ir politinėje visuomenėje yra vienas aktualiausių klausimų, kadangi tai liečia netik pačią valstybę, valstybės vyriausybę, bet ir visus valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Valstybės skola ir jos atsiradimo priežastys svarbios ekonomikos mokslo dalykui, nes tai valstybės ekonomikos vystymuisi reikšmingas veiksnys.
Dauguma sėkmingai besiskolinančių valstybių yra visiškai įgyvendinusios daugelį ūkio pertvarkymo priemonių. Jos pagerino politinio stabilumo rodiklius; padidino privataus sektoriaus reikšmę ekonomikai; liberalizavo savo ūkį; pakeitė importo struktūrą ir skatino eksportą bei tiesiogines užsienio investicijas; sumažino einamosios sąskaitos deficitą ir šalies iždo deficitą. Jeigu valstybėje neįgyvendinamas ūkio pertvarkymas, tai didelė tikimybė, jog kils problemų valdant įsipareigojimus. Viena tokių valstybių, kuri neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių ir jos skola užsienio valstybėms toliau auga – Lietuva.
Kadangi ši tema ir šiomis dienomis yra aktuali Lietuvoje, sieksiu atskleisti Lietuvos skolinimosi 1999 – 2011m. tikslus, vykdomą politiką, bei surasti esmines problemas, neleidusias Lietuvai pasiekti norimų rezultatų.