Valstybės skola ir jos kainą lemiantys veiksniai

Valstybės skola šiandieninėje visuomenėje yra vienas aktualiausių klausimų. Valstybės skolinimasis yra tapęs įprastu ir netgi neišvengiamu reiškiniu. Valstybės skolos samprata, pirmiausiai, kelia neigiamas asociacijas. Augantis valstybės skolos lygis gali sukelti valstybei didelių problemų ir tapti našta ekonomikai. Tačiau teigiama, jog tinkamas ir efektyvus skolintų lėšų panaudojimas turėtų teigiamai veikti valstybės ekonomiką ir skatinti jos augimą.

Taigi, tinkamas valstybės skolos struktūros pasirinkimas ir efektyvus jos valdymas yra labai svarbūs veiksniai siekiant užtikrinti finansinį šalies stabilumą. Todėl aktualu susipažinti su valstybės skolos bendraisiais bruožais, jos privalumais, trūkumais bei vertinimo rodikliais, kurie padės atsakyti į klausimą ar valstybės skola vis dėl to savaime yra neigiamas reiškinys, ar jos tinkamas lygis ir valdymas gali turėti privalumų ir skatinti valstybės ekonominį augimą.

Pastaraisiais metais daugelyje valstybių pastebima sparti valstybės skolos augimo tendencija. Turbūt nerastume šalies, kuri neturi vidaus ar užsienio skolos, kadangi ne taip seniai pasaulį sukrėtusi ekonominė krizė sąlygojo sumažėjusias valstybės pajamas ir išaugusias išlaidas, o kartu ir biudžetų deficitus. Yra manoma, kad skolinimasis yra neišvengiamas ir nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys, jeigu skolinamasi saikingai. Skolinimasis netgi gali paspartinti ekonomikos augimą, tačiau visada išlieka rizika, kad valstybės skola gali taip išaugti, jog taps nepakeliama valstybės biudžetui ir tai tik apsunkins šalies ekonomikos plėtrą.

Išaugusi valstybės skola tampa didžiule našta ne tik valdžiai, bet ir jos gyventojams, kadangi grąžinti tenka ne tik pačią pasiskolintą sumą, bet taip pat sumokėti palūkanas kreditoriams už suteiktą paskolą. Skolinimasis kainuoja, o skolos kaina svyruoja priklausomai nuo tam tikrų veiksnių. Taigi šiame darbe nagrinėjama valstybės skolos dinamika ir nustatomi veiksniai, kurie turi įtakos skolos kainai.

Darbo objektas – valstybės skola ir jos kaina.

Darbo tikslas – atlikti valstybės skolos, valstybės skolos kainos bei ją sąlygojančių veiksnių analizę, remiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos pavyzdžiu.

Darbo uždaviniai:

• Apibrėžti valstybės skolos sampratą, esmę bei skolinimosi tikslus;
• Išanalizuoti valstybės skolos teigiamus ir neigiamus aspektus;
• Aptarti valstybės skolos vertinimo modelius ir nustatyti pagrindinius skolos vertinimo rodiklius;
• Išsiaiškinti valstybės skolos valdymo rizikos rūšis ir kredito reitingus;
• Išsiaiškinti valstybės skolos kainą lemiančius veiksnius;
• Pateikti Lietuvos valstybės kredito reitingų kaitą;
• Išanalizuoti Lietuvos valstybės skolos raidą ir palyginti ją su Latvijos ir Estijos valstybių skolos raida;
• Atlikti Lietuvos, Latvijos ir Estijos skolos priimtinumo vertinimą;
• Išnagrinėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės skolos kainą ir ją lemiančius veiksnius.

Darbo metodai. Siekiant išanalizuoti valstybės skolos lygio priimtinumą buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, sintezė ir apibendrinimas.

Darbo struktūros paaiškinimas. Pirmoje darbo dalyje yra pateikiami teoriniai ir praktiniai valstybės skolos vertinimo aspektai. Aptariama valstybės skolos samprata, jos esmė ir skolinimosi tikslai. Pateikiami valstybės skolos privalumai ir trūkumai, vertinimo modeliai ir rodikliai. Be to aptariamos valstybės skolos valdymo rizikos rūšys, kredito reitingai ir skolos kainą lemiantys veiksniai. Antroje darbo dalyje yra analizuojamas valstybės skolos lygio priimtinumo vertinimas Lietuvos atžvilgiu. Pateikiama Lietuvos kredito reitingų raida. Analizuojama Lietuvos valstybės skolos raida ir ji palyginama su Latvijos ir Estijos skolos raida. Taip pat atliekamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės skolos priimtinumo vertinimas bei atliekama Baltijos šalių valstybių skolos kainą lemiančių veiksnių analizė.