Valstybės skolinimasis iš tarptautinių finansinių institucijų

Šiuo metu ekonomistai laikosi nuostatos, kad valstybės skolinimasis yra neišvengiamas ir tikrai nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje tarp šalių perskirstomi kapitalo ištekliai. Ekonomikos teorijoje teigiama, kad Valstybinio sektoriaus skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau visada yra rizika, kad dėl per didelio naudojimosi kreditais, ypač užsienio, gali atsirasti tokie skolos tvarkymo poreikiai, kurie bus nepakeliami šalies biudžetui ir tai apsunkins ekonomikos plėtrą. Bendruoju atveju valstybės skolos valdymo tikslai - išnaudoti ir subalansuoti skolinimosi teikiamus privalumus ir stengtis išvengti skolos tvarkymo ir mokėjimų balanso problemų.

Valstybė finansuoja savo išlaidas iš gaunamų pajamų, tačiau kai jų neužtenka, atsiranda valstybės skolinimosi poreikis. Pagrindinis valstybės skolinimosi šaltinis yra valstybinis kreditas, per kurį sudaromas valstybinis skolinamųjų išteklių fondas. Valstybinio kredito funkcionavimas yra tiesiogiai susijęs su valstybės skola ir veikia valstybės skolos susidarymą. Valstybės skola yra kreditinių operacijų rezultatas. Valstybės skolos lygis labai priklauso nuo bendro šalies ekonominio lygio ir perspektyvų. Efektyvus naudojimasis valstybės pasiskolintų lėšų teikiamomis galimybėmis gali užtikrinti ilgalaikį valstybės ekonomikos vystymąsi. Pereinamosios ekonomikos šalyse valstybės skolinimasis yra racionalus dalykas: valstybės naudoja skolintas lėšas ekonominio augimo, visuomenės stabilumo ir ūkio disproporcijų šalinimo tikslams. Esant Europos Sąjungos nare valstybės skola turi atitikti Mastrichto kriterijus, t. y. neviršyti 60% BPV.

Valstybė visada turi turėti galimybę skolintis, kad stiprintų ūkį. Tačiau tai turi būti derinama su pasirinktomis monetarinėmis ir fiskalinėmis politikos priemonėmis.

Darbo tikslas: Išanalizuoti valstybės skolinimąsi iš tarptautinių finansinių institucijų.

Darbo tikslas: Išanalizuoti valstybės skolinimąsi iš tarptautinių finansinių institucijų.

Darbo uždaviniai:

apibrėžti valstybės skolos sampratą;

apibrėžti kokie yra valstybės skolinimosi tikslai ir būdai;

išnagrinėti tarptautines finansines institucijas ir jų veiklą;

išanalizuoti kokios yra valstybės skolos tarptautinėms finansinėms institucijoms

Darbo metodai: mokslinės literatūros ir publicistinės literatūros analizė, duomenų sisteminimas, palyginimas.