Retorikos tikslai ir funkcijos

Retorikos mokslas ir menas atsirado prieš kelis tūkstančius metų, tačiau jos svarba ir aktualumas yra išlikęs iki šių dienų, nes gebėjimas gerai kalbėti yra toks pat esminis ir lemiantis gyvenimą, kaip ir gebėjimas gerai rašyti. Mes daugiau laiko praleidžiame kalbėdami negu rašydami: kalbamės su tėvais, bendraamžiais, kalbame su pedagogais ir aptarnavimo sferos žmonėmis; rengiame susitikimus, sprendžiame problemas, vis dažniau esame įtraukiami ir į formalų viešąjį kalbėjimą.

Tyrimo objektas: darbe analizuojama retorika ir jos istorija.

Darbo tikslas: šio darbo tyrimo tikslas yra išanalizuoti retoriką, jos istoriją bei raidą.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti retorikos sąvoką.
2. Pristatyti retorikos tikslus ir funkcijas.
3. Aptarti retorikos sampratos kitimą skirtingose epochose.
4. Apžvelgti retoriką Lietuvoje.
5. Palyginti šiuolaikinę ir klasikinę retoriką.
6. Palyginti oratoriaus sampratą senovėje ir šiais laikais.

Tyrimo metodas: darbe remiamasi aprašomuoju metodu.

Tyrimo apžvalga. Šiame darbe vadovaujamasi šiais veikalais: Zitos Nauckūnaitės Iškalbos mokymas (1998) (teigiama, jog retorika yra monologinio kalbėjimo menas), Reginos Koženiauskienės Retorika: iškalbos stilistika (1999) (iškeliama idėja, jog iškalbos menas vienija humanitarinius mokslus, ugdo kalbos, stiliaus pojūtį), Gabijos Bankauskaitės-Sereikienės Oratorystės menas (2008) (šiame veikale aptariama retorika kaip iškalbos mokslas, trumpai išdėstoma retorikos istorija, apžvelgiami visi kalbos rengimo etapai) bei Janinos Bielinienės Iškalbos menas (2000) (pasak Bielinienės, retorika – tai menas: gerai, puošniai kalbėti, gražbylystė).

Darbo struktūra: Darbas sudarytas iš įvado, 6 dėstymo dalių, išvados bei literatūros sąrašo. 6 dėstymo dalyse apibrėžiama, kas yra retorika, kokie jos tikslai bei funkcijos, retorikos istorija, raida. Taip pat analizuojamas retorikos sampratos kitimas, palyginamos šiuolaikinė ir klasikinė retorika bei oratoriaus sampratos skirtingais laikotarpiais.