Išspręstos, sprendžiamos ir numatomos didžiausios globalios ekologijos problemos
Ištrauka
Pasaulinė aplinka yra neįtikėtinai sudėtinga, su daugybe organizmų dalyvaujančių įvairių procesų eigoje, sąveikaujančių tarpusavyje įvairaus lygmens skalėse (nuo mikroskopinio iki regioninio ar/ir globalaus) (Sinkevičius, 2012). Globalios ekologijos tikslas yra suprasti, kaip natūralūs procesai ir žmogaus veiksmai bei sukeltos pasekmės galėtų sąveikauti siekiant formuoti palankios aplinkos Žemėje raidą.
Globalių ekologinių problemų atsiradimas paskatino pasaulio bendruomenes labiau domėtis aplinkos išsaugojimu bei ieškoti efektyvesnių problemų sprendimo būdų. Nuosekliai didėjanti žala aplinkai buvo pastebėta XIX a., po industrinės revoliucijos (Pikšrytė, 2008). Ankstyvaisiais laikotarpiais dauguma lokalių aplinkos problemų galėjo būti įveiktos pasitelkiant nacionalinius įstatymus, tačiau jau nuo XX a. ekologinės problemos išplito regioniniu ir globaliu lygmeniu.
Oro tarša, klimato kaita, gamtinių išteklių mažėjimas – tai tik keletas itin reikšmingų žmonijai šiuolaikinių ekologinių problemų, keliančių grėsmę tolesniam pasaulio vystymuisi ir išlikimui. Ekologinių problemų nagrinėjimas jau globaliame lygmenyje ugdo platesnį, visapusiškesnį tokių problemų supratimą, padeda susivokti dabarties biosferai iškilusių grėsmių problematikoje.
Literatūros sąrašas
- Botkin D. B., Saxe H., Araújo M. B. ir kt., 2007. Forecasting the Effects of Global Warming on Biodiversity. BioScience. 3: 227 – 236.
- European Communities, 2005. Biodiversity and the EU – Sustaining Life, Sustaining Livelihoods. Conference Report. [žiūrėta lapkričio 10, 2015]. http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/policy/pdf/malahide_conf_report.pdf.
- Hurrell A., Woods N., 1999. Inequality, Globalization, and World Politics. [žiūrėta lapkričio 15, 2015]. https://books.google.lt/books?id=7U5Q3TzSI1EC&printsec =frontco ver&hl=lt#v=onepage&q&f=false.
- Lipczynski J., Wilson J. O. S., Goddard J.A., 2005. Industrial Organization– Competition, Strategy, Policy. [žiūrėta lapkričio 15, 2015]. https://books.google.lt/books?id=El_ksKFN_8EC&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false.
- Paulikas V., 2004. Apie gyventojų skaičiaus didėjimą ir gyvybės rūšių nykimo proceso spartėjimą. Filosofija. Sociologija. 2: 39 – 45.
- Perrings C., Maler C. G., 2003. Biodiversity Loss– Economic and Ecological Issues. [žiūrėta lapkričio 10, 2015]. https://books.google.lt/books?hl=lt&lr= &id=NulQ jO9_3y oC&oi=fnd&pg=PR7&dq=biodiversity+problem&ots=VuSNUmO5sK&sig=f-FTry9 9jeGLsTW0jFAjadH7As4&redir_esc=y#v=onepage&q=biodiversity%20problem&f=false.
- Pikšrytė A., 2008. Ekologinės problemos tarptautinės politikos dimensijoje. Politikos mokslų almanachas. 3: 106 – 134.
- Rimkus E., Bukantis A., Stankūnavičius G., 2006. Klimato kaita: faktai ir prognozės. Tarptautiniai žemės planetos metai. 10 – 20. [žiūrėta lapkričio 10, 2015]. http://www.lgeos.lt/images/stories/geologijos_akiraciai/2006_1/10-20.pdf.
- Sinkevičius S., 2012. Globalioji ekologija. [žiūrėta lapkričio 12, 2015]. http://www.eac.gf.vu.lt/wp-content/uploads/2013/09/sinkevicius-s-glabaliojiekologija.pdf.
- Telešienė A., Balžekienė A., Rinkevičius L., 2008. Klimato kaita: socialinio rizikos suvokimo ir žiniasklaidos diskurso Lietuvoje konfigūracijos. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2: 5 -19.
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Vas 5, 2021
- Publikuotas
- 2015 m.
- Apimtis
- 6 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų