Išspręstos, sprendžiamos ir numatomos didžiausios globalios ekologinės problemos

Pasaulinė aplinka yra neįtikėtinai sudėtinga, su daugybe organizmų dalyvaujančių įvairių procesų eigoje, sąveikaujančių tarpusavyje įvairaus lygmens skalėse (nuo mikroskopinio iki regioninio ar/ir globalaus) (Sinkevičius, 2012). Globalios ekologijos tikslas yra suprasti, kaip natūralūs procesai ir žmogaus veiksmai bei sukeltos pasekmės galėtų sąveikauti siekiant formuoti palankios aplinkos Žemėje raidą.

Globalių ekologinių problemų atsiradimas paskatino pasaulio bendruomenes labiau domėtis aplinkos išsaugojimu bei ieškoti efektyvesnių problemų sprendimo būdų. Nuosekliai didėjanti žala aplinkai buvo pastebėta XIX a., po industrinės revoliucijos (Pikšrytė, 2008). Ankstyvaisiais laikotarpiais dauguma lokalių aplinkos problemų galėjo būti įveiktos pasitelkiant nacionalinius įstatymus, tačiau jau nuo XX a. ekologinės problemos išplito regioniniu ir globaliu lygmeniu.

Oro tarša, klimato kaita, gamtinių išteklių mažėjimas – tai tik keletas itin reikšmingų žmonijai šiuolaikinių ekologinių problemų, keliančių grėsmę tolesniam pasaulio vystymuisi ir išlikimui. Ekologinių problemų nagrinėjimas jau globaliame lygmenyje ugdo platesnį, visapusiškesnį tokių problemų supratimą, padeda susivokti dabarties biosferai iškilusių grėsmių problematikoje.