Organizacijų tipai ir jų valdymas

Organizacijų pasaulyje, kuris pasižymi laiko trūkumu, siekiu didinti darbuotojų  produktyvumą ir stipriai konkuruoti rinkoje, nestebėtina, kad daugelis darbuotojų jaučia spaudimą ieškoti trumpiausių kelių, nepaisyti taisyklių ir užsiimti abejotina veikla.

Organizacijų nariai vis dažniau susiduria su etinėmis dilemomis - situacijomis, kai reikia apibrėžti, koks elgesys yra teisingas ir koks ne. Pavyzdžiui. jie turėtų „kelti triukšmą", jei kompanijoje pastebėtų kokią nors nelegalią veiklą? Ar turėtų vykdyti įsakymus, su kuriais asmeniškai nesutinka? Ar turėtų perdėtai įvertinti jiems patinkančio darbuotojo darbą, žinodami, kad toks įvertinimas gali šiam darbuotojui padėti išsaugoti darbo vietą? Ar jie gali organizacijoje  leisti „užsiiminėti politika", kuri padėtų kilti karjeros laiptais?

Niekada nebuvo aiškiai apibrėžta, kas yra geras etiškas elgesys. O pastaraisiais metais riba, skirianti dorą elgesį nuo nedoro, tapo dar neaiškesnė. Darbuotojai mato, kaip aplinkiniai žmonės elgiasi neetiškai, - išrinkti valdžios atstovai apkaltinami už išpūstas išlaidų ataskaitas ar už kyšius; klestintys aukščiau rango vadovai naudojasi kompanijos vidaus informacija, siekdami asmeniškai  pasipelnyti; netgi Jungtinių Valstijų prezidentas davęs priesaiką iškraipo tiesą. Kai tokie žmonės nutveriami prasižengimo vietoje, girdime pasiaiškinimus, kad „Visi šitaip daro", jog „šiandien reikia naudotis bet kuria proga" arba „nemaniau, kad mane sučiups", arba „viskas priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsime".

Vadovai ir jų organizacijos įvairiai reaguoja į šią problemą. Jie rašo ir platina etikos kodeksus, kad iškilus etinėms dilemoms padėtų darbuotojams susiorientuoti. Jie rengia seminarus ir kitas mokymo programas, kurių tikslas - pagerinti etišką elgesį. Jie samdo patarėjus, su kuriais labai dažnai galima susisiekti anonimiškai, kad, pavyzdžiui, būtų galima aptarti etikos klausimus. Taip pat jie aptaria apsaugos mechanizmus, užkertančius kelią neetiškam darbuotojų elgesiui.

Šiuolaikinis vadovas privalo sukurti etiškai sveiką klimatą, kuriame jo darbuotojai galėtų produktyviai dirbti ir kiek įmanoma rečiau susidurtų su dviprasmybėmis doro ir nedoro elgesio požiūriu. Kokių veiksmų gali imtis vadovai, kad sukurtų etiškai sveiką klimatą ir padėtų darbuotojams susivokti etiškai dviprasmiškose situacijose.[1]

[1] Stephen P.Robbins. Organizacinės elgsenos pagrindai. Poligrafija ir informatika. 2003 p. 31