Konfliktai ir jų valdymas sporto organizacijose

Temos aktualumas. Kiekvienas žmogus to norėdamas, ar ne, susiduria su konfliktais. Tai apima tiek individo asmeninį gyvenimą, tiek ir organizaciją, kurioje jis save realizuoja. Galima sakyti, kad konfliktas organizacijoje – kasdienybė, nes tai reiškinys, kurio negalima išvengti. Tai savaime įvyksta darbuotojams komunikuojant, nes kiekvienas žmogus apibrėžiamas, kaip asmenybė su savo siekiais, įsitikinimais, požiūriu į gyvenimą ir t.t. O tuo labiau, kai keletas asmenų turi atlikti tą patį darbą, neišvengiamai kils konfliktas dėl nuomonių nesutapimo, idėjų skirtumų ar tų idėjų įgyvendinimo būdų. Bet tai normalus ir net teigiamas dalykas, nes individams ginčijantis, ieškant kompromiso matosi, kad jiems rūpi, tai, ką jie daro; kad jie siekia, kuo aukštesnių savo darbo bei visos organizacijos tikslų.

Konfliktų gausu ir sporto organizacijose, jas puikiai atskleidžia V. Burke ir D. Collins (2000). Sporto vadovas turi atpažinti konfliktines situacijas organizacijos viduje ir siekti, kad būtų pasiektas optimalus konfliktų lygis. Taip pat svarbu, kad to siekdamas vadovas suprastų, jog konfliktas – naujovių šaltinis, o ne griaunamoji jėga (Burke ir Collins, 2000). Konflikto svarba sporto vadyboje diskutuotina, nes daugumoje knygų nenagrinėjama konfliktų sporto organizacijose tema. Konfliktų problemos nepaisymas yra nepriimtinas, nes televizijoje, laikraščiuose ir populiariose knygose sporto tematika dažnai nurodoma, kad konfliktai sporto organizacijose dažnai paplitę (Burke ir Collins, 2000). Dirbdamos sporto organizacijos susiduria su įvairiais konfliktais, todėl remiantis įvairių autorių pavyzdžiais pamėginsime aptarti kokie konfliktai, sprendimo būdai ir pasekmės būdingos sporto organizacijoms.

Darbo tikslas: Išanalizuoti konfliktus ir jų poveikį sporto organizacijoms.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti konflikto sampratą ir rūšis.

2. Atskleisti konfliktų priežastis, sprendimo būdus ir pasekmes sporto organizacijose.