Neįgaliųjų socialinė integracija švietimo įstaigose

Negalia – tai bet koks sutrikimas, sindromas, susirgimas, liga, trauma ar pakenkimas, kuris atima, sumažina arba riboja asmens galimybes užsiimti kasdiene veikla ir jaustis pilnateisiu visuomenės nariu, apriboja esmines gyvybines funkcijas – klausą, regą, judėjimą, rūpinimąsi savimi, tobulėjimą, darbą, arba joms kenkia. Kitaip tariant, tai ribotas žmogaus pajėgumas atlikti įprastus ir normalius kiekvienam sveikam asmeniui veiksmus. Dažniausiai neįgalus žmogus dėl fizinių ar psichinių sutrikimų negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, tinkamai įgyvendinti savo teisių.
Atsižvelgiant į sudarytas prielaidas bei numatant būdus efektyvesnės integracijos galimybėms užtikrin¬ti, 2001 metais žmonių su negalia lygių galimybių ir teisių garantijos buvo orientuotos į specialios pagal¬bos priemones, vienodai paisant kiekvieno asmens spe-cialiųjų poreikių, remiantis jų prioritetu planuojant neįgaliųjų gyvenimą, socialiniais ištekliais užtikrinant kiekvieno asmens lygias teises ir galimybes.
2001 metais fizinės aplinkos pritaikymas žmo¬nėms su negalia buvo reglamentuotas atitinkamų teisės aktų, tačiau atsižvelgiant į šių dienų porei¬kius ir realijas iškilo būtinybė juos koreguoti, kei¬čiant funkcijų bei finansavimo paskirstymą regio¬niniu lygmeniu.
Pagrindiniai fizinės aplinkos pritaikymo negaliai koordinatoriai šalyje buvo Socialinės apsaugos ir dar¬bo ministerija (atsakinga už aplinkos pritaikymo politiką šalyje) ir Lietuvos invalidų reikalų tary¬ba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (koordina¬vo nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų veiklą bei finansavo specialiąsias aplinkos pritaikymo programas). Deja, daugelis apskričių viršininkų administracijoms deleguotų funkcijų nebuvo efektyviai realizuojamos, ir pagrindiniai aplinkos pritaikymo programų vykdy¬tojai buvo miestų (rajonų) savivaldybės bei įvairūs so¬cialiniai partneriai.
Respublikinis invalidų kompensacinės technikos centras 2001 metais vykdė investicines programas kam¬pensacinės technikos priemonėms įsigyti. Kompensacinės technikos, kainuojančios iki 500 litų už vienetą. nupirkta už daugiau kaip 500 tūkst. Lt, o brangesnės, daugiau kaip 500 Lt už vienetą kainuojančios kom¬pensacinės technikos nupirkta už 2 mln. Lt. Remon¬to ir pritaikymo paslaugoms pirkti panaudota apie 200 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų.
neįgaliųjų integraciją įvairiose švietimo įstaigose (universitetai, mokyklos, darželiai)
1.Neįgalieji sudaro didelę visuomenės dalį. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje gyvena daugiau kaip 500 mln. neįgaliųjų, t. y. beveik 10 % žmonių. Su negalios problema susiduria iki 40 % gyventojų, įskaitant neįgaliųjų šeimos narius, gimines, kaimynus, draugus, medicinos, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus. Taigi kasdien ši problema paliečia iki 50 % žmonių. Vėliau - ir likusią visuomenės dalį. Lietuvoje gyvena apie 345 tūkst. (10 %) negalios ištiktų žmonių (Socialinis pranešimas, 1997, p. 97).

2.Galiu teigti, jog neįgaliesiems toli gražu ne pačios geriausios sąlygos ir galimybės lavintis, įsilieti į visuomenę kaip pilnavertiems nariams. Žinoma, daug lemia valstybės biudžetas, galbūt pasyvus visuomenės požiūris į šią problemą ir kt. niuansai, tačiau ieškoti būdų kaip pagerinti situaciją būtina, nes statistikos duomenimis, šių paslaugų poreikis tik didėja.