Darbo suvokimo ir laisvės nuo jo modelių raida

Darbo suvokimo raida stipriai kito nuo antikinės Graikijos iki pat XX a. vidurio. Senovės Graikijoje fizinis darbas buvo niekinamas ir jis buvo prisikiriamas būtinybei. Jį galėjo dirbti tik vergai, o laisvieji žmonės turėjo dalyvauti viešajame gyvenime.

Požiūris į darbą ėmė kisti krikščionybėje, kur jis buvo vertinamas. Krikščionybėje iš principo negalėjo būti jokios vergovės, todėl ir darbas negalėjo būti vergiškas. Tai buvo esminis skirtumas nuo pagoniškos senovės graikų kultūros.

XIX a. rašiūsio komunistų ideologo K. Markso požiūris į darbą ir išsivadavimą nuo jo buvo panašesnis į graikiškąjį modelį, kuris skyrėsi rūšine laisve, kuri antikinėje Graikijoje nebuvo numatyta.

XX a. privatinė nuosavybė darėsi vis svarbesnė visuomenėje, kuri darėsi vis labiau vatotojiška. Šioje vietoje H. Arendt iš dalies sutinka su K. Marksu dėl privatinės nuosavybės, tačiau jos pateikiamas išsivadavimo nuo darbo modelis per vartotojišką visuomenę visai nesutapo su K. Markso mąstysena, kaip žmonės turėtų išsivaduoti nuo darbo.

Šios filosofinės problemos, kaip darbas buvo suvokiamas istorinėje eigoje skirtingai ir buvo keliami klausimai, kaip išsivaduoti žmonėms nuo darbo. Graikai, K. Marksas ir H. Arendt tokią galimybę įsivaizdavo skirtingai. Todėl kyla klausimas, kas iš jų teisus? Ar graikai, nelaikę vergų žmonėmis? Ar K. Marksas matęs išsivadavimo galimybę tik kaip rūšies išsilaisvinimą? O gal H. Arendt, kuri manė, jog toks išsivadavimas jau įvykęs per vartojimą?

Darbo tikslas. Remiantis H. Arendt naudojama argumentacija, atskleisti darbo būtinybės raidą  ir išsivadavimo nuo jo modelius nuo antikinės Graikijos iki XX a. vidurio.

Darbo uždaviniai. Norėdamas pasiekti išsikeltą darbo tikslą, sieksiu įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Aprašyti požiūrio į darbą raidą nuo Senovės Graikijos iki XX a. vidurio.
2. Lyginti K. Markso ir senovės graikų požiūrį į išsivadavimą nuo darbo.
3. Atskleisti H. Arendt požiūrį į privatinę nuosavybę ir kaip ji suvokė išsilaisvinimą nuo darbo.

Metodai. Naudosiu aprašomąjį, lyginamąjį ir analitinį metodus. Aprašomąjį metodą naudosiu atskleisdamas H. Arendt požiūrį į privatinę nuosavybę ir kaip ji suvokė išsivadavimą nuo darbo XX a. viduryje per vartotojišką visuomenę. Lyginamąjį metodą taikysiu lygindamas kaip senovės graikai ir K. Marksas žiūrėjo į darbą ir kaip jie suvokė galimybes išsivaduoti nuo jo. Analitinį metodą taikysiu analizuodamas K. Markso požiūrį į išsivadavimą nuo darbo ir H. Arendt mąstyseną apie privačią nuosavybę.

Literatūra. Darbo pagrindas yra H. Arendt knyga „Žmogaus būklė“, kuria remdamasis ir atskleisiu, kaip Senovės Graikijoje buvo suvokiamas darbas ir kaip kito jo suvokimas iki pat XX a. bei kaip ji bando kritikuoti K. Marksą. Taip pat remsiuosi H. Arendt požiūriu į privatinę nuosavybę ir vartotojišką visuomenę. Kritikuodamas M. Horkheimerį ir T. W. Adorno remiuosi daugiau istorine literatūra, kadangi būtent istoriniais faktais sieksiu įrodyti autorius klystant. Tam pasitelkiau lenkų filosofo A. Walicki „Marksizmas ir šuolis į laisvės karalystę. Marksizmo utopijos istorija“ knygą, kurioje yra analizuojamas K. Markso požiūris į laisvę nuo darbo. Kitų autorių knygos bus naudojamos argumentų papildymui.