Virtualioji mokymosi aplinka

Virtualioji mokymosi aplinka (VMA) yra kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis bei komunikacinėmis technologijomis pagrįsta ugdymo sistema, kurioje yra organizuojamas studijų procesas. Ji leidžia taikyti įvairius mokymosi scenarijus, suteikia galimybę vykdyti ugdymo procesą ir mokytis sinchroniškai ir asinchroniškai. VMA paskirtis yra tenkinti jos dalyvių – naudotojų poreikius ir aukštojo mokslo įstaigų dalyvių (narių) atžvilgiu pateikti vieningą aplinką, kurioje studentai gali mokytis, dėstytojai kurti mokymosi turinį ir ugdyti besimokančiuosius, administratorius (universiteto paskirtas) padėti dėstytojams ir prižiūrėti mokymosi procesą. Virtualiosios mokymosi aplinkos paskirtis yra siejama su pagrindinėmis funkcijomis: kursų ir jų struktūros kūrimu, mokymosi išteklių valdymu bei mokymosi proceso organizavimu ir valdymu.

Anot literatūrinių šaltinių, daugumoje virtualiųjų mokymosi aplinkų galima išskirti šias pagrindines funkcijas:

• naudotojų registraciją;

• ugdymo turinio tvarkymą;

• užduočių pateikimą ir atlikimą;

• mokinių mokymąsį ir pasiekimų stebėjimą;

• bendravimą ir bendradarbiavimą;

• aplinkos sąsajos keitimą (individualizavimą);

• informacijos apie naudojimąsi VMA teikimą – žinyną.

Pagrindiniai daugumos VMA dalyviai yra administratorius, dėstytojas (mokytojas) ir studentas (mokinys ar kitas besimokantysis). Administratorius yra atsakingas už virtualiosios mokymosi aplinkos sistemos priežiūrą, redagavimą ir atnaujinimą, bet paprastai gali atlikti beveik visas ir kitų vartotojų numatytąsias funkcijas, jei kyla poreikis. VMA administratoriui užtikrina interaktyvią aplinką, kurioje jis gali lengvai atlikti įvairaus tipo nuotolinę veiklą: valdyti atskirus kursus (kurti atsargines kursų kopijas ir jas panaudoti) ir VMA naudotojų registraciją (pvz., priskiriant specialų įsiregistravimo mechanizmą, suteikiant teises skirtingoms vartotojų grupėms), kontroliuoti sinchroninius įvykius, valdyti tvarkaraščius ir užrašus apie studentus. Kita svarbi VMA dalyvių grupė yra dėstytojai. Jie yra atsakingi už ugdymo proceso organizavimą, vykdymą ir besimokančiųjų priežiūrą: kurso kūrimą ir jo užpildymą mokymuisi skirtais ištekliais ir informacija, mokymosi medžiagos sudarymą, pasinaudojant VMA teikiamomis priemonėmis ar kitais resursais, vertinamų ir nevertinamų veiklų pateikimą, peržiūrą, įvertinimą, besimokančiųjų rezultatų stebėjimą. VMA dėstytojui suteikia galimybę integruoti mokymosi kursų fragmentus į tam tikrą schemą, pagal kurią besimokantieji gali studijuoti atskirus kurso klausimus arba visą eilę skyrių bei palaikyti priėjimą prie asmeninių studentų bylų ir išskirstytų mokymo resursų per standartinius formatus, metodus ir saugyklas. Tarp visų VMA naudotojų grupių yra studentai (mokiniai), kurie mokosi VMA, gali peržiūrėti ir naudotis kursuose pateikta elektronine medžiaga, atlikti užduotis, gauti įvertinimus su grįžtamuoju ryšiu apie padarytas klaidas, stebėti savo mokymosi procesą, užduoti klausimus ugdomųjų dalykų temomis, gauti atsakymus ir bendrauti bei bendradarbiauti su kitais VMA naudotojais. VMA suteikia galimybę studentams mokytis ir tobulėti jiems patogiu laiku norimoje vietoje kiekvienam individualiu tempu. Be pagrindinių trijų VMA naudotojų tipų galima sutikti ir kitų papildomų naudotojų grupių: kurso kūrėjus, kurie gali kurti kursus ir dėstyti juose, tačiau turi mažiau teisių ir funkcijų nei dėstytojai; neredaguojančius dėstytojus, kurie kitaip nei įprasti dėstytojai negali redaguoti kurso turinio, tačiau gali dėstyti paskaitas ir vertinti studentus; svečius, galinčius peržiūrėti atvirus kursus, skaityti jų medžiagą, tačiau negali atlikti jokių kitų veiksmų VMA sistemoje.