Seksualinė prievarta prieš vaikus

Seksualinė prievarta, pasak psichologės J. Adomaitytės – tai prievartos rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius. Suaugęs pasinaudoja vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu. Taip jis įgyvendina savo galios, valdžios poreikį, norą, kad jam būtų paklūstama. Tai kelia grėsmę vaiko gyvenimo ir vystymosi pagrindams, žaloja jo sielą. Seksualinė prievarta gali pasireikšti net ankstyvoje vaikystėje, kai vaikai verčiami žiūrėti  gašlius vaizdus ir klausytis tokio pobūdžio kalbų, bučiuotis, rodytis nuogi, leisti save liesti, stebėti nuogą prievartautoją ir jį liesti, žiūrėti pornografinius žurnalus, nuotraukas, filmus ar pan., fotografuotis pornografinėms nuotraukoms, patenkinti suaugusįjį, santykiaujant su juo oraliniu, vaginaliniu ar analiniu būdu.[1]  Vaikų seksualinę prievartą ir toliau nėra taip lengva atskirti, pastebėti ir atskleisti. Vaiko teisių apsaugos tarnybos dažnai gali įsikišti tik jau tada, kai vaikas yra akivaizdžiai sužalotas.  Net ir sužinojus apie seksualinę prievartą yra sudėtinga tiek teisiškai, tiek emociškai, tiek socialiai apginti vaiką bei padėti jam išgyventi šią krizinę situaciją. 

[1]  Adomaitytė J. Seksualinės prievartos prieš vaikus atpažinimas. Prieiga per internetą http://www.marijampoleppt.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=208:seksualins-prievartos-prie-vaikus-atpainimas&catid=36:specialistai-pataria&Itemid=71  (Žiūrėta 2015-04-18).