Pagrindinių fondų nusidėvėjimas

Kapitalo vaidmuo gamyboje ne visais laikais buvo vienodas, nors ir užėmė savarankišką vietą. Pavyzdžiui, senovės pasaulyje ir viduramžiais pramonės darbą atliko smulkūs amatininkai, šiandien viso ūkio priekyje - stambioji pramonė. Visam ūkiniam gyvenimui ypatingą reikšmę turi įvairios gamybos priemonės, kurios, kaip žinome, ekonomikos moksle apibūdinamos bendru kapitalo pavadinimu. Atsižvelgiant į tai, dabar, ypač pramonėje, pagrindinę reikšmę turi ne darbas, o kapitalas. Čia darbas mašininis, mechanizuotas, automatizuotas, o daugeliu atvejų žmogui tenka jų valdymo operacijos. Kai senovėje nebuvo mašininio darbo, žmogaus darbas turėjo lemiamą reikšmę. Taigi dabar kapitalas gamyboje didėja ir įgyja vis svarbesnę, gal ir lemiamą reikšmę kuriant materialines vertybes. Pavyzdžiui, aukštas gamybos mechanizavimo ir automatizavimo lygis chemijos, tekstilės, trikotažo, maisto, elektronikos ir kitose pramonės šakose. Pagaliau mažėja žmogaus rankų darbas žemės ūkyje. Ir čia didėja kapitalas gamybos priemonėse.
Kapitalo terminu apibūdinami tie daiktai, kurių reikės gamybos procese, t.y. visi gamyboje vartojami materialiniai ištekliai, išskyrus žemę ir darbą. Kapitalas egzistuoja tik kaip darbo ir gamtinių išteklių kooperavimo rezultatas.
Norint suprasti ekonominių santykių esmę, reikia išnagrinėti kapitalo funkciją gamybos procese, nes klaidingas šio klausimo supratimas daro žalą ne tik ekonominei teorijai, bet ir realiam gyvenimui. Kai ekonominė sistema efektyvi, žmonės gamina ne dėl pačios gamybos, bet dėl vartojimo. Vartojimą ir apskritai visuomenės gerovę gali užtikrinti jos sugebėjimas gaminti iš žaliavų naudingas prekes ir teikti paslaugas. Šiandien mes vartojame tai, ką pagaminome vakar, o rytdienos vartojimas, be abejo, priklausys nuo šios dienos gamybos lygio.
Kapitalas - tai sudaiktinto darbo ištekliai. Kapitalas - tai žmogaus darbu pagamintos gamybos priemonės, naudojamos tolesnei gamybai. Tiksliausias kapitale apibrėžimas būtų toks:
Kapitalas - tai žmogaus darbu pertvarkyti gamtiniai ištekliai ir pritaikyti tolesniam perdirbimui, kuriant žmogui reikalingas gėrybes; tai finansinių ir fizinių fondų, kurie gali būti naudojami prekių gamybai ir paslaugoms kurti, vertė; tai - turtas, vertybė.
Todėl šia prasme kapitalu nevadinsime materialinių vertybių, kurios skirtos tiesioginiam žmogaus vartojimui, t.y. tokių vartojimo prekių, kaip maistas, batai, drabužiai, lengvieji automobiliai ir pan., ir tų gamybos priemonių, kurios nesukurtos žmogaus darbu, pavyzdžiui, žemė bei kitos gamtinės jėgos.
Kapitalo gamybos ir kaupimo procesas dar vadinamas investicijomis Investavimas dažnai dar vadinamas netiesiogine gamyba. Siekdama dabar naudoti išteklius vartojimo prekių tiesioginei gamybai, visuomenė nori pagaminti dar daugiau vartojimo prekių netiesioginiu būdu. Pirmiausia ištekliai naudojami kapitalui pagaminti, o vėliau šis kapitalas naudojamas dar gausesnėms vartojimo prekėms sukurti.