Serijinės žmogžudystės

Rašto darbo temos aktualumas. Mokslinėje literatūroje, analizuojant žmogžudystės fenomeną, galima sutikti gana mįslingą sąvoką – serijinis žudikas. Ši sąvoka mįslinga tampa dėl tokio tipo asmens savybių, motyvacijos, žmogžudystės motyvų. Todėl dažnai tokie asmenys yra neidentifikuojami, todėl gąsdinantys, o jų žmogžudystės – keliančios daug klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymus. Taigi, svarbu apibrėžti, kas tai yra serijinis žudikas. Dauguma tyrėjų, šią sąvoką apibūdina kaip asmenį, kuris tyčia nužudė tris ar daugiau žmonių per tam tikrą laiko periodą. Svarbu paminėti, jog šiame apibrėžime svarbiausi yra trys elementai – aukų skaičius, laikas ir motyvacija. Dažniausiai, klasifikuojant asmenį kaip serijinį žmogžudį, yra skiriamas tam tikras aukų skaičius – jis svyruoja nuo 2 iki 10 aukų. Kalbant apie laiko elementą, svarbu pabrėžti, kad žmogžudystės vyksta skirtingu metu, t.y. žudymai išsidėstę tam tikru laiko periodu. Galiausiai teigiama, jog tokių asmenų motyvacija žudyti dažniausiai yra susijusi su seksualiniu pasitenkinimu. Įdomu tai, jog serijiniai žudikai dažniausiai pasirenka panašius subjektus ar tikslus, t.y. panašios aukos, žudymo metodai, žudiko motyvacija. Yra skiriama keletas serijinių žudikų tipologijų, kurios yra naudojamos profiliavime. Viena dažniausiai naudojamų tipologijų – organizuoti ir neorganizuoti serijiniai žudikai (1 lentelė). Šios dvi kategorijos skiriasi žmogžudžių asmenybių charakteristikomis, gaunama informacija apie nužudymo vietą bei nužudytą asmenį. Svarbu tai, jog, organizuoto nusikaltėlio kategorija apima metodišką, iš anksto apgalvotą nusikaltimą, kuriame galima pastebėti tokius asmenybės bruožus kaip branda, sumanumas, o neorganizuoto atvirkščiai – nusikaltimas atliktas neapgalvotai, asmuo pasižymi nebrandumu, prisitaikėliškumu bei dažnai turi tam tikrų psichinių ligų. Serijinės žmogžudystės yra laikoma nužudymų serija, apimanti ne mažiau kaip trys nužudymai 72 val. laikotarpyje, žmogžudystės visada sukrečia, bet kai kurios iš jų lieka atminty itin ilgam. Nužudymai būna žiaurūs ir beveik neįsivaizduojami savo sunkumu. Jie pašiurpina visuomenę ir suglumina policiją. Pagal LR BK nužudymas yra tyčinis arba neatsargus gyvybės atėmimas kitam žmogui. Nužudymų pavojingumas yra išskirtinis –jie šiurkščiausiai pažeidžia visuomenės normas, moralės, dorovės reikalavimus, krikščioniškąsias vertybes. Nužudymai nėra vienalyčiai: pagal kaltės formą jie skirstomi į tyčinius ir netyčinius; pagal sunkumo laipsnį į paprastus, kvalifikuotus ir privilegijuotus. Lietuvoje nuo 1994 iki 2005 m. išaiškinti 9 serijiniai žudikai, iš viso padarę beveik 40 žmogžudysčių.