Viktor E. Frankl ,,Žmogus ieško prasmės‘‘

Kaip šis autorius supranta terminą „asmenybė“?

Franklio teigimu, tyrinėjant žmogų suprasti negalime vien tik iš psichinių reiškinių ir kūno elgesio. Žmogau būtis yra suprantama tik specifiškame išmatavime. Franklis tai pat įvedė dvasinį matmenį, jo manymu, svarbų žmogaus gyvenimui. Šis matmuo apima prasmės siekimą̨, gyvenimo tikslų realizavimą, kūrybiškumą, vaizduotę, intuiciją, sugebėjimą mylėti, išgirsti sąžinės balsą. Dvasinis žmogaus branduolys yra pasąmoningas ir jo negalima iki galo įsisąmoninti. Tai dvasinė pasąmonė, iš kurios atsiranda sąmonė. Logoterapijos tikslas - padidinti savo dvasinio ,,Aš‘‘ įsisąmoninimą. Žmonės turi suvokti asmeninę atsakomybę už savo unikalų gyvenimo tikslą, už elgesį kiekvienu gyvenimo momentu.

            Knygoje ,,Žmogus ieško prasmės‘‘ žmoguje asmenybės nelieka. Lieka tik skaičius kuris atspindi žmogų, kaip daiktą. Kai kurie žmonės praranda save po vienos dienos, pasiduoda. Štai kas nutinka kaip žmogus susiduria su mirtimi ir tik egzistuoja šią akimirką (praranda viską, ką turi savyje: sielą, mintis, žodžius, atsiminimus). Kai kurie žmonės gyvena viltimi, tikėjimu, tai jiems padeda judėti kiekvieną sekundę. Jie atsiriboja nuo kūno (nes jaučia kūnišką skausmą, nuo sunkių darbų, mušimų, bado) gyvena savo pasąmonėje, kurioje ieško prasmės gyventi, ieško tikėjimo ir laukia kada viskas pasibaigs.