Žmogaus veiksnio svarba aviacijoje

Aviacijos technologijos per pastarąjį 50-metį labai pakito. Orlaiviai skraido toliau, greičiau, perveža didesnius ir sunkesnius krovinius, kelionės jais tapo saugesnės. Oro transporto apimtys kasmet padidėja maždaug 7%; dabar pasaulyje oro transportu per metus pervežama daugiau kaip 1000 mln. keleivių. Žmogaus gebėjimai per šį laikotarpį pasikeitė nedaug, todėl tobulėjant ir tampant saugesniems varikliams, sklandmenims ir orlaivių sistemoms, jų gedimų dalis tarp avarijos priežasčių mažėja, tačiau proporcingai didėja „žmogaus klaidos“ sukeltų avarijų dalis. „Žmogaus klaida“ yra pagrindinis aviacinių avarijų skaičių lemiantis veiksnys. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) duomenimis apie 75 – 80% aviacinių avarijų įvyksta dėl pilotų ar skrydžių vadovų netinkamų veiksmų susidarius tam tikrai situacijai, t. y. dėl jų fizinio ir psichinio nepasirengimo.Į žmogiškojo faktoriaus sampratą aviacijoje patenka lakūnų, techninio personalo ir skrydžio valdymo personalo veikla.
Šis veiksnys figūruoja visuose veiklos lygiuose arba jų sąveikose. Galima būtų daryti prielaidą, ar tik netampa asmeninės savybės ir vertybės esminiu bruožu veiklos pasaulyje? Šis klausimas tampa svarbus akcentuojant žmogaus ir veiklos sąveiką, kurioje žmogaus elgesys ir jos prielaidos daro įtaką jo veiklai. Tuo tarpu elgesys didele dalimi yra įtakojimas būtent asmens savybių ir vertybių nuostatų. Tarptautinės darbo organizacijos (angl. International Labour Organization – ILO) duomenimis skrydžių vadovo profesija yra stresogeniška. Streso šaltiniais skrydžių vadovo darbe yra darbiniai veiksniai (valdomų orlaivių kiekis, konfliktų kiekis, laiko stoka, naudojamos įrangos charakteristikos ir kita) bei organizaciniai veiksniai (pamaininis darbas, netinkamos darbo sąlygos ir kita). Streso sukelti efektai sveikatai gali būti skirtingi, priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo, darbinės patirties, motyvacijos, fizinės ir psichinės sveikatos bei daugelio kitų veiksnių. Tačiau daugelio tyrimų rezultatai parodė egzistuojant ryšį tarp skrydžių vadovų profesinės veiklos ir streso sukeltų simptomų – lėtinio nuovargio, galvos skausmų, virškinimo sutrikimų, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų bei kitų simptomų.