Įmonės strateginio valdymo sistema

Strateginis valdymas visada susijęs su perspektyva, t. y. Strategija keliama ateičiai, nors ji naudojama ir dabartiniu momentu. Galimybėmis reikia mokėti pasinaudoti. Požiūris į perspektyvą formuojamas prognozavimo pagrindu. Prognozuoti galima nuo technikos. Prognozės metodai atėjo nuo mokslo prognozių iki verslo. 1960m. paplito prognozavimas. Tai pagrindinis strateginio valdymo metodas.

Kaip teigia A.Vasiliauskas  (2001) : Prognozavimas–kiekybinės ir kokybinės analizės procesas, kuriuo remiantis siekiama numatyti galimas prognozuojamo objekto ( proceso ) būsenas ateityje arba tokių būsenų pasiekimo ateityje alternatyvius kelius ( būdus ).Prognozavimo rezultatas yra trumpalaikis, vidutinės trukmės ir ilgalaikės prognozės ( 11 p.).

Norėdami numatyti tam tikrus veiksmus, ar atlikti juos ateityje, reikia suprasti kas tas prognozavimas, suprasti jo sąvokos esmę ir kokios jo sudedamosios dalys: genetinis, normatyvinis (tikslinis) ir intuityvinis prognozavimas.

Genetinis prognozavimas–galimų prognozavimo objekto ( proceso ) būsenų ateityje numatymas. Jis prasideda nuo dabartinės objekto ( proceso ) būsenos įvertinimo; Normatyvinis prognozavimas–numatymas būdų, kaip pasiekti pasirinktą objekto ( proceso) būseną ateityje. A. Vasiliauskas (18 psl.). Jis prasideda nuo tikslo parinkimo. Intuityvinis prognozavimas naudojamas tuomet, kai nėra galimybių arba sudėtinga taikyti kiekybinius metodus. Jo pagrindas–ekspertų nuomonė. Mokslinis prognozavimas remiasi analize, tyrimais ir eksperimentais. Svarbus vaidmuo čia tenka matematiniams prognozavimo metodams.

Iš citatos galima pastebėti, kad yra visokiausių skirtingų prognozavimo taikymo metodų, kiekvienas iš jų atlieka savo funkciją, kurių dėka galime numatyti tam tikrus galimus veiksmus ateityje.

Prognozavimo metodai skirstomi į kokybinius ir kiekybinius. Kokybiniai prognozavimo metodai: 1.Vadovų komisijos numonių tyrimas–metodas, kuris remiasi įvairių firmos padalinių vadovų, t.y. aukščiausio lygio vadybininkų, nuomonių suderinimu ir apibendrinimu.2.Tyrimas ekspertinio vertinimo pagrindu–intelektuali programa, galinti padaryti logines išvadas konkrečios pažinimo srities žinių pagrindu. Šis metodas suteikia galimybę gauti apibendrintą nuomonę visiems kartu svarstant ekspertų grupės pateiktą problemą.3. vartotojų ketinimų tyrimas ( vartotojų apklausa ) – kokybinis pardavimų masto vertinimo būdas, kuris remiasi pirkėjų veiksmų būsimuoju laikotarpiu nustatymu. Kiekybiniai prognozavimo metodai: 1.ekstrapoliacijos metodas–tai pirmiausia įvairūs dinaminių eilučių statistiniai išlyginimo būdai. Jais naudojantis dabartiniai dėsningumai perkeliami į ateitį.2. Ekonometrija –statistinių ir ekonominių metodų panaudojimas ekonominių duomenų analizei, siekiant nustayti ekonominės teorijos praktinį turinį ( 217,218,224,225,226 p.).

Taigi, galima teigti, kad kokybiniai prognozavimo metodai priskiriami atlikti kokybiškus tyrimus, jog būtų galima gauti kuo tikslesnę ir kokybiškesnę informaciją, apklausiant aukščiausio lygio vadybininkus, vadovus, darbuotojus. Kiekybiniai prognozavimo metodai rodo, jog visi tyrimo duomenys remiasi organizacijos ir išorinės aplinkos statistika, kurios dėsningumo pagalba daromos išvados kas gali būti ateityje.

 Anot S.Stoškaus(2002) Dažniausiai pasitaikanti prognozavimo problema–prognozės tikslumas. Prognozės būna netikslios dėl įvairių priežasčių: pernelyg paprasti metodai, trūksta duomenų, patyrusių prognozuotojų ( 229 p.).

Taip, kad nustatyti tikslę prognozę yra labai sunku ir tai reikalauja laiko ir patirties. Dėl to atsiranda įvairiausių pasekmių po prognozės nutikimo.

Kaip teigia S.Stoškus(2002) dažniausiai skiriami tokie tikslumą ribojantys veiksniai: rinkos žinių stoka, greitai besikeičianti verslo aplinka, finansinių išteklių trūkumas, pardavėjų (arba jų vadovų) nesugebėjimas tiksliai nustatyti pardavimo perspektyvų, išorinė aplinka (pasaulio ir nacionalinės ekonomikos nestabilumas, infliacijos įtaka, greitai besikeičianti verslo aplinka) ( 231 p.).