Pokyčiai senstant

Senėjimas paprastai suprantamas kaip visi žmoguje vykstantys ir nulemti, su amžiumi susiję, pokyčiai, atsirandantys individui pasiekus biologinę brandą. 21 a. senėjimas yra vienas iš aštriausiai visuomenę veikiančių faktorių, aktyviai ir visapusiškai nagrinėjamas beveik visų sričių mokslininkų. Pats senėjimas yra kompleksinis, visas asmens gyvavimo sritis paliečiantis procesas, todėl ir yra taip sunkiai nusakomas ir apibūdinamas. Priklausomai nuo mokslo srities, tiriančios senėjimą, šiam procesui paaiškinti akcentuojamas tam tikras senėjimo aspektas. Medikai tiria senėjimą iš biologinės pusės, sociologai ir psichologai nagrinėja psichosocialinį senėjimą pagrindžiančias teorijas.

Visoje senėjimo teorijų grupėje senėjimas nagrinėjamas iš požiūrio arba proceso taško. Akcentuojant požiūrio pozicija yra išskiriama biologinė raida ir biologinis senėjimas. Biologinės raidos požiūris priima senatvę kaip natūralų gyvenimo eigos etapą, neatsiejamą nuo visų prieš tai ėjusių etapų. Biologinių senėjimo teorijų tarpe skiriamos stochastinės ir nestochastinės (arba genetiškai programuotos) senėjimą paaiškinančios teorijos, teigiančios kad arba su senėjimu susiję pokyčiai atsiranda atsitiktinai, o jų kiekis yra tiesiogiai proporcingas laikui, arba manoma, kad senėjimo procesas yra nulemtas iš anksto, kitaip sakant teigiama, kad kiekvienas gyvas organizamas jau ateidamas į šį pasaulį turi nulemtą tam tikrą gyvavimo trukmę. Biologinio senėjimo požiuris akcentuoja senėjimo metu atsirandančius pokyčius ir jų neigiamą poveikį (B.H.Lemme, 2003). [1]