Fiziologiniai pokyčiai moters nėštumo metu

Nėštumas – tai svarbus gyvenimo etapas, kuriame belaukdamas naujos gyvybės moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o jie nulemia moters savijautą ir gyvenimo kokybę. Nėštumo metu, per ganėtinai trumpą laiką, kūnui tenka prisitaikyti prie kitokios nei įprasta organizmo veiklos, todėl yra labai svarbu tinkamai rūpintis savimi. Nėštumo metu visas moters organizmas labai pasikeičia - prisitaiko palaikyti vaisiaus gyvybę ir pasiruošia artėjančiam gimdymui.

Lytiniai organai. Išoriniai lytiniai organai gali paburkti, padidėja jų pigmentacija. Lytinių organų paviršiuje gali išryškėti veniniai rezginiai. Nėštumo metu padidėja liaukų sekrecija, dėl to padaugėja išskyrų iš makšties. Vidiniai lytiniai organai: didėja makšties elastingumas (gimdymo metu makštis turės labai išsitempti). Prieš gimdymą buvusį makšties tamprumą susigrąžinti sunku. Labai padeda specialūs tarpvietės pratimai, atliekami tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo, kai tik praeina skausmas ar sugyja plyšimai. Aišku, augant vaisiui, didėja ir išsitempia gimda. Jau 20-tą nėštumo savaitę gimdos dugnas būna ties bamba. Kai kurioms moterims atsiranda paruošiamieji gimdos susitraukimai. Gimdos kaklelis minkštėja, atsidarinėja. Dėl veninio kraujo susikaupimo jis atrodo mėlynas. Kiaušidėse nebevyksta ovuliacija - susiformuoja taip vadinamasis nėštuminis geltonkūnis. Keičiasi ir kiaušidžių anatomija - jos, spaudžiamos didėjančios gimdos, pakyla.

Oda. Nėštumo metu keičiasi hormonų apykaita. Į tai sureaguoja jungiamasis audinys ir dėl to odoje atsiranda strijų. Dažniausiai jų atsiranda ant pilvo, krūtų, šlaunų vidiniame paviršiuje. Padidėja pigmentacija - patamsėja veido oda, ant pilvo išryškėja tamsesnė vidurinė linija.