Katalogas
Medicina

Moters emocinė būsena nėštumo metu ir pogimdyviniu periodu

Diplominis darbas
52 psl. / 9000 žod.
0 atsiliepimų

Ištrauka

Tyrimo aktualumas. Nėštumas, nors ir fiziologinė būsena, tačiau kartu tai tarytum audra moters organizme. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje gimdo apie 140 milijonų moterų. Tačiau visų gimdančiųjų patirtis yra įvairi, asmeninė. Daugumai moterų vaiko gimimas yra džiugi patirtis, tačiau 10-20 proc. moterų patiria neigiamų emocijų (Sąlyga ir kt., 2014). XXIa. pastebimas ryškus pogimdyvine depresija sergančiųjų skaičiaus augimas. Deja, daugelyje pasaulio šalių moterims, sergančioms šia psichologine liga, pagalbos teikimas vis dar nėra labai gerai išvystytas ( Sawyer ir kt., 2019) netinkamas psichologinis prisitaikymas turi neigiamą įtaką motinos sveikatai ir santykiui su kūdikiu, aplinkiniais žmonėmis (Murray, Sinclair, Cooper ir kt., 1999). Moterys pagalbos neieško, ignoruoja, neigia betkokius psichikos pokyčius, dažniausiai lieka vienos spręsti savo problemas (Danilevičiūtė , 2006). Šiai problemai deja telkiamas per mažas dėmesys,todėl svarbu laiku pastebėti šiuos emocinius sutrikimus ir suteikti reikiamą pagalbą moterims po gimdymo.


Tyrimo naujumas. Moters požiūris į motinystę keičiasi kartu su visuomene. Šių laikų moters prioritetas yra karjera, o tik vėliau šeima. Dėl pažengusios medicinos ir pakitusios visuomenės požiūrio dažnėja moterų, kurios vaiko susilaukia būdamos 35 metų. Atliktų tyrimų apie nėštumą ar pogimdyvinį laikotarpį Lietuvoje nėra daug. L. Kuzminskas, N. Mockuvienė (2005), teigia tyrimo metu nagrinėję depresijos ir nerimo simptomus nėštumo metu.


Tyrimo problema. Dažnai nesutariama kas gali sukelti emocinės būsenos pokyčius nėštumo laikotarpyje. Liūdna nuotaika ir nerimas pogimdyviniame periode, turi neigiama įtaka moters jautrumui arba kūdikio prieraišumui (Murray, Cooper, 1997). Teigiama, kad iki 90 proc. moterų vienaip ar kitaip patiria neigiamų emocijų tiek nėštumo metu, tiek pogimdyviniu laikotarpiu. Manoma, kad irzlumas, nuovargis, liūdesys yra natūrali moters reakcija į daugelį pokyčių, tiek biologinių, tiek socialinių (gyvenimo būdo, tarpusavio santykių, laisvės) atsirandančių po gimdymo (Nicolson,1998).


Tyrimo probleminiai klausimai: kokias emocijas patiria nėščiosios ir pagimdžiusios moterys?


Tyrimo objektas. Moters emocinė būsena nėštumo metu ir pogimdyviniu periodu.


Tyrimo tikslas. Atskleisti moters emocinę būseną nėštumo metu ir pogimdyviniu periodu.






Tyrimo uždaviniai:




  1. Išanalizuoti veiksnius lemiančius emocinės būsenos kaitą nėštumo ir pogimdyvinio periodo metu.




  2. Nustatyti patiriamas emocines būsenas nėštumo ir pogimdyvinio periodo metu.




  3. Palyginti emocinių būsenų skirtumus nėštumo ir pogimdyvinio periodo metu.





Darbe taikyti tyrimo metodai:




  1. Mokslinės literatūros analizė.




  2. Apklausa raštu.




  3. Statistinė duomenų analizė.





Reikšminiai žodžiai: emocinė būsena, pogimdyvinis periodas, nėštumas, emocijos.

Turinys

  • Įvadas8
  • 1. VEIKSNIAI LEMIANTYS MOTERS EMOCINĖS BŪSENOS KAITĄ NĖŠTUMO IR POGIMDYMINIO LAIKOTARPIO METU10
  • 1.1. Veiksniai lemiantys moters emocinę būseną nėštumo metu10
  • 1.2. Veiksniai lemiantys moters emocinę būseną pogimdyminio periodo metu14
  • 2. PATIRIAMOS EMOCINĖS BŪSENOS NĖŠTUMO IR POGIMDYMINIO PERIODO METU17
  • 2.1. Patiriamos emocinės būsenos nėštumo metu17
  • 2.2. Patiriamos emocinės būsenos pogimdyminio periodo metu.19
  • 2.3. Pogimdyminiu periodu pasireiškianti pogimdyminė depresija20
  • 3. TYRIMO METODOLOGIJA23
  • 3.1. Tyrimo procesas23
  • 3.2. Tyrimo etika23
  • 3.3. Tyrimo imtis24
  • 3.4. Tyrimo metodai24
  • 3.5. Tyrimo instrumentas24
  • 4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS26
  • IŠVADOS38
  • REKOMENDACIJOS39
  • LITERATŪRA40
  • PRIEDAI44

Literatūros sąrašas



  1. Adejumo, A.O., (2008). Influence of Social Support and Parity on Pregnant Career Women’’s Psychological Well-Being., 215-228.




  2. Akušerijos ir ginekologijos vadovas (2008). Vilnius.




  3. Alligood-Percoco N. R., Kjerulff K. H., Repke J. T. (2017). Risk FactorsforDyspareuniaAfterFirstChildbirth. PMC




  4. Antonovsky A., Unravelling the Mystery of Health: How People Menage Stress. San Francisco. 1987.




  5. Austin M.P., Leader L., (2000). Maternal stress and obstetric and infant outcomes. Epidemiological findings and neuroendocrine mechanisms.




  6. Balaji, A.B., Smith, D.C., Claussen, A.H., Morales, M.J., (2007). Social support networks and maternal mental health. Journal of Women’s Health.




  7. Beckmann Ch., Ling F., Smith R., Barzansky B., Herbert W., Laube D., (2006). American College of Obstetricians and Gynecologists. Psychosocial Risk Factors: Perinatal Screening and Intervention.




  8. Boyce P.M., (2003). Risk factors for postnatal depression: A review and risk factors in Australian populations. Archives Women’s Mental Health.




  9. Castlea, H., Sladea, P., Rogers, M. (2008). Attitudes to emotional expression, social support and postnatal adjustment in new parents. Journal of Reproductive and Infant Psychology.




  10. Chandrasekaran N., Souza L. R. D. ir kt.(2018).Isanemiaanindependent risk factorforpostpartumdepressioninwomenwhohave a cesareansection? - A prospectiveobservationalstudy.BMC PregnancyChildbirth




  11. Collins N.L., Lobel M., Scrimshaw S.C.M. Social Support in Pregnancy: Psychosocial Correlates of Birth Outcomes and Postpartum Depression. Journal of Personality and Social Psychology, 1993, Vol. 65, No. 6, p. 1243–1258.




  12. Cooper, P.,J., Murray, L.(2002). Impact of a mother—infant intervention in an indigent peri-urban South African context. The British Journal of Psychiatry 180, 76-81




  13. Danėnaitė E., (2016). Gimdymo baimės valdymas nėštumo metu. Slauga. Mokslas ir praktika.




  14. Danilevičiūtė, V., (2006). Psichikos sutrikimai nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiais, Mokomoji knyga, Kaunas. Vitae Litera.




  15. Dembinskas A., (2003). Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios. 738 p.




  16. Elsenbruch S., Benson S., Rucke M., Rose M., Dudenhausen J., Social support during pregnancy: effects on maternal depressive symptoms, smoking and pregnancy outcome. Human Reproduction, 2007, Vol. 22, No. 3, p. 869–877.




  17. Filipavičiūtė R., Jurgelėnas A., Rugienė R., Butkienė B., (2007). Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicines institutas. Gerontologija, Nr.8 (3).




  18. Flensborg-Madsen T., Merrick J. Why is Antonovsky’s sense of coherence not correlated to physical health? Analysing Antonovsky’s 29-item Sense of Coherence Scale (SOC-29). Scientific World Journal, 2005b, Sep. 14, p. 767–776.




  19. Galdikienė N., (2011). Bendruomenės slauga. Mokomoji knyga. Kaunas: Vitae litera. p.14-18.




  20. Gennaro S., Hennessy M., (2003). Psychological and Physiological Stress: Impact on Preterm Birth, Jognn Clinical Issues 32, No.5.




  21. Germanavičius A., (2006). Nerimo ir depresinių sutrikimų epidemiologija ir potofiziologija. Neurologijos seminarai.




  22. Hagen , E.H., Barret, H.C., (2007). Perinatal sadness among women. Support for Evoliutionary theory of psychic pain. Medical anthropology quarterly, 21-22-40.




  23. Handley, M.C., Crow, C.S., (2006). Emotional responses to pregnancy based on geographical classification of residence. Online Journal of Rural Nursing and Health Care, 6(2), 152-169.




  24. Haslam D.M., Pakenham K.I., Smith A. Social support and postpartum depressive symptomatology: The mediating role of maternal self-efficacy. Infant Mental Health Journal. 2006.




  25. Horowitz J. A., Damato E.G., Duffy M.E., (2005). The relationship of maternal attributes, resources and perceptions of postpartum experiences to depression. Research in Nursing and Health.p. 159-171.




  26. Howell E.A., Mora P., Leventhal H., (2006). Correlates of early postpartum depressive symptoms. Maternal and child health journal.p. 149-157.




  27. Jusienė R., Zamalijeva O. Moters depresiškumą laikotarpiu po gimdymo prognozuojantys veiksniai. Mokslinis straipsnis iš “Psichologija” 2010 p. 42-73.




  28. Jasiulionė J.S., (2015). Nėštumo ir gimdymo psichologinių veiksnių reikšmė dvejų metų amžiaus vaikų elgesio bei emocijų sunkumams.




  29. Kathleen A.Feltes. (2007). Depression, anger,anxiety and smoking in pregnant adolescents,




  30. Koshchavtsev A.G., Multanovskaja V.N., Lorer V.V., (2008). Baby blues syndrome as an adaptation disorder in early stages of formation of the mother-child system. Neuroscience and Behavioral Pgysiology.




  31. Krančiukaitė D., Rastenytė D., Jurėnienė K., (2007). Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas. Kaunas: Medicina Nr. 43(6).




  32. Lapkauskienė N., (2004). Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. Mokomoji knyga.- Vilnius: VILNIAUS KOLEGIJA.




  33. Lederman, R.P., Weis K. (2009). Psychosocial adaptation to pregnancy: seven dimensions of maternal role development (3rd ed.). New York: Springer Publishing.




  34. Leung S.S.K., Martinson I.M., Aethur D., (2005). Postpartum depression and related psychosocial variables in woman. Research in Nursing and Health.p.27-38.




  35. Melman N. (2011). Postpartumanemia I: definition, prevalence, causes, andconsequences.Annalsofhematology




  36. Minkauskienė M. (2010) Priešlaikinis gimdymas. Vitae Litera, Kaunas.




  37. Milgrom J., Beatrice G. Coping with the stress of motherhood: Cognitive and defence style of women with postnatal depression. Stress and Health. 2003.




  38. Myers G.D., (2000). Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.- 816p.




  39. Nadišauskienė R. (2010). Gimdymas. Vilnius: Alma Littera




  40. Nesse R.M., (2000). Is depression an adaptation? Archives of General Psychiatry, 57, 14-20.




  41. Ngai F. W., Ngu S. F. Family quality of life. Quality of Life Resourse, 2012 Dec.




  42. Nicholson, P.(1998). Post-Natal Depression: psychology, science and transition to mothergood. London and New York: Routledge.




  43. Pileckaitė – Markovienė, M., Bumblytė, D. (2004). Motinystės psichologija. Vilnius: Presvika Roy B. A. (2014). Postpartum Exercise. ACSM's Health & Fitness Journal




  44. Pines D. (1997). Der weibliche Korper : eine psychoanalytische Perspektive / aus dem Engl. Von Georgia Hanenberg. Stuttgart : Klett- Cotta.




  45. Rathfisch G., Dikencik B.K., Kizilkaya B. N., Comert N., Tekirdag A. I., Kadioglu A. (2010). Effectsofperineal trauma onpostpartumsexualfunction.JournalofAdvancedNursing




  46. Rai S., Pathak A., Sharma I. 2015.Postpartum psychiatric disorders: Early diagnosis and management. Indian Journal of Psychiatry, 57(2), p. 216–221.




  47. Sadgrove J., (1998). Your Health After Birth. Marshall Publishing Ltd.




  48. Silverman M. E., Reichenberg A., Lichtenstein P., Hultman C. M., Larsson H., 2017. The risk factors for postpartum depression: a papulation-based study. Depression and Anxiety,34(2), p. 178–187




  49. Sjostrom H., Langius-Eklof A., Hjertberg R., Well- being and sense of during pregnancy. Acta Obstetricia et Gynecologica Scandinavica, 2004, Vol. 83, No. 12, p. 1112–1118




  50. Taylor M. G., Lynch S. M. Trajectories of Impairment, Social Support, and Depressive Symptoms in Later Life. Journals of Gerontology Series B Psychological Sciences and Socials Sciences, 2004, No. 59 (4), p. 238–246.




  51. Turton P., Hughes P., Evans C.D.H., Fainman D. Incidence, correlates and predictors of post-traumatic stress disorder in the pregnancy after stillbirth. British Journal of Psychiatry. 2001, vol. 178.




  52. Valevičienė S., (2018). Motinystės kelias. Vilnius: Alma Littera.




  53. Veslava Radzevič, Marija Veniūtė-Jakubauskienė, Juozas Raistenskis, Rimantas Stukas,Visuomenės sveikata, literatūros apžvalga: Psichosocialinių veiksnių įtaka motinos depresiškumui laikotarpiu po gimdymo ir vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. 2019.




  54. Vollmer H. Jaučiuos visiškai išsekusi. Vilnius. Alma litera. 1998.




  55. Wassef A., Nguyen QD., St-Andre M. (2018). Anaemiaanddepletionofironstoresas risk factorsforpostpartumdepression:literaturereview.JournalofPsychosomaticObstetricsandGynaecology.




  56. Wesseloo R., Kamperman A. M., Bergink V., Pop V. J. M. 2018. Thyroid peroxidase antibodies during early gestation and the subsequent risk of first-onset postpartum depression: A prospective cohort study. Journal of Affective Disorders, 225(1), p. 399–403




  57. Žydžiūnaitė V. ( 2011). Baigiamojo darbo rengimo metodologija. Mokomoji knyga. Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija.




  58. Филиппщва Г.Г., (2002). Псичология материнства: Учебное пособие. Изд-во Интитута Психотерапиию



Reziumė

Autorius
labugna
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Medicina
Kaina
€10.95
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bal 20, 2022
Publikuotas
2020 m.
Apimtis
52 psl.

Ne tai, ko ieškai?

Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų

Susiję darbai

Odos pakitimai nėštumo metu

Medicina Prezentacija emilė270
•Supažindinsime su odos pakitimais nėštumo metu •Trumpai pristatysime odos pakitimus sukeliančias priežastis

Nervų sistema nėštumo metu

Medicina Referatas 2017 m. strawberry147
Nervų sistemos aprašymas nėštumo metu, neramių kojų sindromas. Lankstinukas, su informacijos sarašų su knygomis, įvertintas puikiai.

Fiziologiniai pokyčiai moters nėštumo metu

Medicina Konspektas raminta15
Nėštumas – tai svarbus gyvenimo etapas, kuriame belaukdamas naujos gyvybės moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o jie nulemia moters savijautą ir gyvenimo kokybę....

Įrodymais pagrįsta medicina (picot metodas)

Medicina Rašinys 2019 m. adelė007
Namų darbas iš I kurso 1 semestro slaugos programos universitete: paaiškinti įrodymais pagrįsta mediciną, pritaikymą picot metodu. Gali būti, kad lietuvių kalba labai...
Peržiūrėti
Atsisiųsti (€10.95)