Žmogaus sveikatos priežiūros paslaugų sektoriaus pokyčiai sunkmečio sąlygomis

Gyventojų sveikatos būklė turi tiesioginę įtaką nacionalinio ūkio augimui, darbo jėgos pasiūlai ir našumui, o dideli sergamumo ir ankstyvos mirties atvejų rodikliai neigiamai atsiliepia darbo jėgos pasiūlai ir gyvenimo kokybei. Dėl to labai svarbu yra užtikrinti modernią ir efektyvią sveikatos apsaugos infrastruktūrą, kuri sukurtų prielaidas egzistuoti sveikai ir pajėgiai darbo jėgai, gerinant sveikatos paslaugų kokybę.
Gerinti gyventojų sveikatą – vienas iš pagrindinių politinių Vyriausybės tikslų.
Integracija į ES keičia Lietuvos gyventojų sveikatos poreikius ir jų tenkinimo sąlygas, kyla
ekonominių, socialinių, sveikatinimo ir kt. reikalavimų kartelė. Tai verčia spartinti sveikatos
apsaugos sektoriaus pertvarkymą. Šių pokyčių esmė – didinti valstybės finansavimą ir keisti
finansavimo struktūrą. Vykdant ir plėtojant reformas, sveikatos sistemos prioritetais taps sveikatos ugdymas ir ligų profilaktika, Lietuvos žmonėms bus laiduojama prieinama, laiku suteikiama, saugi bei veiksminga sveikatos priežiūra, pagrįsta realiu sveikatos draudimu ir teisumu. Visuomenės sveikatos specialistai turi tapti „varomąja jėga“ atlikdami tarpininko ir informacijos skleidėjo funkcijas, dirbdami su kitais visuomenės partneriais. Visuomenės sveikatos
specialistų poreikio planavimas yra ypač aktualus, sudėtingas ir ilgalaikis procesas, priklausantis
nuo politinių sprendimų, struktūrinių sveikatos sistemos pokyčių ir visuomenės sveikatos veiklos sričių.( http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0165514.pdf#page=70)
Tačiau, dabar, krizės laikotarpiu sveikatos sistemoje didinti visuomeninį finansavimą ar pritraukti papildomų privačių lėšų yra nerealu. Bet kokie samprotavimai apie greitą sistemos pertvarką, siekiant, kad jau artimiausiu laiku mūsų sveikatos sistema būtų tokia pati kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje, tėra iliuzija, ar savęs apgaudinėjimas, nes tam reikėtų skirti maždaug 10 kartų daugiau visuomeninių lėšų, tai yra daugiau nei visas dabartinis Lietuvos valstybės biudžetas.
Galima teigti, kad mažėjančios biudžeto pajamos ir siekis išlaikyti viešųjų finansų stabilumą stipriai riboja biudžeto išlaidas visoms sritims. Staigus ekonomikos lėtėjimas ženkliai mažina valstybės biudžeto pajamas, kartu valstybės biudžeto išlaidos mažinamos tiek, kad galėtų būti išlaikytas optimalus viešųjų paslaugų teikimas visuomenei ir užtikrintas valstybės funkcijų įgyvendinimas.

Tikslas – Apžvelgti sveikatingumo paslaugų sektorių, apibrėžiant sveikatingumo savoką, atskleisti šiandieninę situaciją Lietuvos sveikatingumo paslaugų rinkoje sunkmečio laikotarpiu.

Uždaviniai :
1. Išsiaiškinti, į kokias grupes skirstomos sveikatos priežiūros paslaugos.
2. Išsiaiškinti, ekonominio nuosmukio svarbą sveikatos priežiūros sektoriui, kokie pasikeitimai šiuo metu vyksta sveikatos priežiūros sektoriuje.
3. Išsiaiškinti Kauno miesto pacientų nuomonę apie teikiančias sveikatos priežiūros paslaugas bei reformą.

Darbo metodai – mokslinių publikacijų analizė, teorinė analizė, statistinių duomenų analizė, žiniasklaidos medžiagos analizavimas.

Darbo struktūra – darbą išskirstėme į 6 pagrindines dalis: įvadą, teorinę, metodologinę, tyrimų duomenų analizę, prognostinę dalį ir išvadas.

Pirmoje dalyje aptarėme sveikatos priežiūros paslaugų teorinius aspektus, Lietuvos nacionalinės sistemos sandarą, pirminę sveikatos priežiūrą, antrinę ir tretinę sveikatos priežiūrą, išsiaiškinome ekonominio nuosmūkio svarbą sveikatos priežiūroje ir sveikatos priežiūros reformos pagrindinius trūkumus.
Antroje dalyje apžvelgėme empirinio tyrimo metodus ir etapus. Plačiau apibūdinome naudojamus tyrimo būdus.
Trečioje dalyje pateikėme ir aptarėme empirinio tyrimo rezultatus. Išsiaiškinome žmogaus sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje padėtį sunkmečio laikotarpiu.
Ketvirtoje dalyje pateikėme žmogaus sveikatos priežiūros tendencijų prognozę.