Baro konfederacija

Baro konfederacija nebuvo vien tik reiškinys, turėjęs atspindėti tam tikro luomo, šiuo atveju – bajorų – norus apginti savo teises ir būti pranašesniems už kitus, šią konfederaciją galima būtų pavadinti ir pirmu realiu Lietuvos – Lenkijos bajorų ir ne tik, bandymu išsilaisvinti nuo faktiškos Rusijos priklausomybės, kuri jau ne vienerius metus „smaugė“ ATR valstybę savo priespauda ir „priklijavo“ jai „užvažiuojamosios karčiamos“ pavadinimą.  Tai buvo vienas iš pagrindinių faktorių paskatinusių Lietuvos ir Lenkijos bajorus veikti. Žinoma, neverta pamiršti ir kitos labai svarbios detalės, turėjusios nemažai įtakos šiam bajorų konfederacijos susidarymui. Tai buvo, kaip jau minėjau pradžioje, stiprus bajorų noras užsitikrinti sau tai, kas visados jiems priklausė – teises, kurios padarė juos iš dalies nepavaldžius karaliaus valdžiai ir suteikdavo jiems ypatingai daug galios tiek valstybės valdyme tiek socialiniame gyvenime. Neverta pamiršti ir to, kad prie visų šių konfederacijos tikslų, taip pat prisidėjo ir kitas bajorų noras – nuversti tuometinį karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį ir pakeisti jį kitu monarchu, kuris, pagal bajorus, nebūtų Rusijos statytinis ATR. Nors pati konfederacija susidarė 1768 – aisiais metais ir savo veiklą tęsė iki pat pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, šio reiškinio pradžią jau galime įžvelgti ir 1767 – aisiais metais, kuomet buvo sudaryta kita konfederacija - Radomo. Štai šiame taške, nagrinėjant ne tik Radomo konfederacijos susidarymo priežastis ir veiklos eigą, tačiau atsižvelgiant ir į jos padarinius, galime aiškiai pamatyti būtent tas aplinkybes, kurios suteikė paskatą susidaryti Baro konfederacijai.

Darbo tikslas : Apžvelgti Baro konfederacijos susidarymo priežastis, 1768 -1772 metų konfederatų veiksmus ir dėl jų kilusius padarinius.

Darbo uždaviniai :

1. Apibendrinti Baro konfederacijos atsiradimo priežastį – 1767 – jų metų Radomo konfederaciją ir jos atsiradimo priežastis.

2. Apibūdinti Baro konfederacijos išsikeltus tikslus, jų įgyvendinimą, 1768 – 1772 metų konfederatų veiklą.

3. Aprašyti Baro konfederacijos padarinius Lietuvos – Lenkijos valstybei bei konfederatų likimą po pirmojo ATR padalijimo.

Darbo struktūra - referatą sudaro titulinis puslapis, turinys, įvadinė dalis, kurioje išdėstomi darbo tikslai, struktūra bei uždaviniai, aptariama literatūra, dėstomoji dalis, kurią sudaro trys atskiros dalys, aprašančios skirtingus šio referato uždavinius. Pirmoje dalyje stengiamasi papasakoti apie Radomo konfederacijos veiklą ir jos įtaką Baro konfederacijos susiformavimui, antroje dalyje dėmesys kreipiamas į pačia Baro konfederaciją, tikslus, kuriuos buvo išsikėlę bajorai, susidūrimus tarp bajorų ir jų oponentų, bei pačių bajorų indėlį į konfederaciją, o trečioje referato dėstymo dalyje, aprašoma Baro konfederacijos pabaiga ir pasekmės, kurios buvo jaučiamos ATR ilgą laiką. Visose dalyse stengiamasi kuo aiškiau ir išsamiau atsakyti į išsikeltus klausimus ir kuo informatyviau atsakymus pateikti skaitytojui. Referato pabaigoje yra išvados ir literatūros sąrašas.