LDK užsienio politika su Vokiečių ordinu XIV a. pabaigoje – iki 1422 m.

Baltų žemėse toks darinys, kaip Vokiečių Ordinas arba geriau žinomas tiesiog kryžiuočių vardu atsirado 1230 metais, nors pats jis buvo įkurtas daug anksčiau – 1198 metais, Palestinoje. Šio ordino paskirtis buvo, kaip ir kitų kryžiaus žygių metu sukurtų ordinų – keliauti į dar neapkrikštytas žemes ir skleisti jose Jėzaus Kristaus mokymą. Prie Vylsos, šalia prūsų, apsigyventi ir skleisti savo misiją Vokiečių Ordiną pakvietė lenkų kunigaikštis Konradas, kuris jiems ir suteikė, mano jau apibūdintą Kulmo žemę, nes tikėjosi, kad jie padės jam kovoti prieš pagoniškuosius kaimynus.1 Taip šalia, dar tik bepradedančios formuotis lietuvių valstybės atsirado antrasis pavojingas priešas( pirmuoju galime laikyti, dabartinės Latvijos teritorijoje tuo metu įsikūrusį kalavijuočių ordiną). Žinoma, kryžiuočių įsikūrimo laiku, dar nebuvo įvykę Saulės ar Durbės mūšiai, tačiau grėsmę, atskiros Lietuvos žemės vis tiek pradėjo jausti, kadangi Vokiečių Ordinui buvo leista nukariautas žemes pasilikti sau, taip kryžiuočiams kilo noras sukurti atskirą, didelę Ordino valstybę.2 Puoselėdami tokią idėją bei savo pareigą sunaikinti svetimą religiją, vokiečių ordinas savo žvilgsnį nukreipė į Lietuvos žemes bei Prūsiją. Dar didesnės galios kryžiuočiai įgijo tuomet, kai 1236 metais Saulės mūšyje buvo sutriuškintas kalavijuočių ordinas, kuris po pralaimėjimo prisijungė prie Vokiečių Ordino, tapo jo vasalu ir pakeitė pavadinimą į Livonijos ordiną.3 Deja, prūsams nepasisekė taip kaip žemaičiams ir šie buvo nukariauti, taip vokiečių ordinui atsivėrė dar patogesnis kelias Lietuvos žemių link. Laikui bėgant, o kryžiuočiams vis nenustojant puldinėti Lietuvos žemių, puolamų žemių kunigaikščiai nusprendė, kad reikia sukurti stiprią valstybę ir taip atremti Vokiečių Ordino puldinėjimus. Ir šioje vietoje, mūsų istorijoje iškyla Mindaugas kuris įvairiausiais būdais suvienijęs Lietuvos žemes sukūrė valstybę. Atsiradus Mindaugui santykiai tarp Lietuvos ir Ordino vis tiek išliko karingi. Besikrištijančio Mindaugo, manais į karūną, atiduota Žemaitija nenurimo ir nepasidavė Ordinui, 1260 metais įvykęs Durbės mūšis, buvo puikus pavyzdys. Kitas didis Lietuvos valdovas – Gediminas, XIV a. pradžioje, politinius santykius su Ordinu bandė spręsti diplomatiškai – siųsdamas popiežiui laiškus, kuriuose, guodėsi dėl kryžiuočių puldinėjimų. Jo valdymo metu, santykiai su Ordinu buvo permainingi – sudarinėjamos taikos sutartys su kryžiuočiais, tačiau tuo pat metu sudaromos ir sąjungos prieš juos. O štai Gedimino sūnūs – Algirdas ir Kęstutis, nesekė tėvo pėdomis ir nesistengė visko išspręsti diplomatija. Jų dvivaldystės laikotarpiu santykiai su ordinu tik paaštrėjo, prasidėjo etapas gausus karų , kurie ne visada buvo sėkmingi lietuviams. Po tėvo Algirdo mirties į valdžią atėjo Jogaila, tuomet tarp jo, Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto prasidėjo ginčas dėl valdžios, kuriame nemažas vaidmuo teko tam pačiam kryžiuočių Ordinui.

Darbo tikslas: Apžvelgti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vykdytą užsienio politiką su Vokiečių ordinu nuo XIV a. pabaigos iki 1422 metų.

Darbo uždaviniai :

1. Apibūdinti Vytauto ir Jogailos valdymo laikais vykdytą užsienio politiką su Vokiečių ordinu, nuo XIV a. pabaigos iki Žalgirio mūšio.

2. Apžvelgti Žalgirio mūšio priežastis ir pasekmes, taip pat pokyčius LDK ir Vokiečių ordino užsienio politikoje.

3. Aprašyti po Žalgirio mūšio vykdytą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio politiką su Vokiečių ordinu iki 1422 metų.

1 Boockmann Hartmut, Vokiečių ordinas. Dvylika jo istorijos skyrių, Vilnius: Aidai, 2003, 58 psl.

2 Ten pat, 58 psl.

3 Alfredas Bumblauskas, Senosios Lietuvos istorija, 1009 – 1795, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 46 psl.