Krikščionybė Senovės Romos imperijoje ( 27 m. po Kr. – 395 m. po Kr. )

Krikščionybė, tai pirmajame amžiuje po Kristaus atsiradusi religija, kurios įtaka buvo ir tebėra milžiniška jau susiformavusiam ir dar tebesiformuojančiam pasauliui. Šiai religijai atsiradus, ji smarkiai pakeitė istorijos veidą bei būsimų kartų gyvenimą, jėga arba geranorišku jų sutikimu, sunaikindama ir nuodėmingais stabais paversdama senuosius dievus. Iš olimpo į žemę nustūmusi , ne tik antikos ir pagonių dievybes skirtinguose Europos, Azijos, Afrikos regionuose, ji tapo vienu iš pagrindinių valdžios bei visuomenės valdymo įrankių. Besiformuojanti iš vieno iš seniausių pasaulio tikėjimų – judaizmo, krikščionybė sukūrė naują religijos šaką, kuri savo dalimi istorijos yra panaši į jau minėtąją, tačiau naujomis doktrinomis ir šventųjų pasakojimais, ji tapo viena iš trijų didžiausių dabartinio pasaulio išpažįstamų tiesų. Netgi ir dar tik augusiam ir didėjusiam krikščionybės tinklui, jo atsiradimo pradžioje, prasiskverbti į jau savo didybę pasiekusią senovės Romos imperiją ir pakeisti jos visuomenės gyvenimą, buvo visiškai įmanoma užduotis. Žinoma, šios religijos atsiradimas ir gyvavimas tokio dydžio ir masto imperijoje, kaip senovės Roma, negalėjo reikšti nieko kito, kaip tik daugybę išbandymų, kuriuos reikėjo įveikti norint virsti dominuojančia sritimi romėnų gyvenime. Tai krikščionims buvo ypatingai sunki ir daug kančių pareikalavusi užduotis.

Darbo tikslas: Apžvelgti krikščionybės religiją senovės Romoje, imperijos laikotarpiu nuo 27 m. po Kr. Iki 395 m. po Kr.

Darbo uždaviniai :

1. Apibūdinti krikščionybės plitimo kryptis ir priežastis senovės Romos imperijoje.

2. Aprašyti krikščionių persekiojimų priežastis ir padarinius senovės Romoje, imperijos laikotarpiu.

3. Apibendrinti krikščionybės įsigalėjimą, persekiojimų pabaigą bei pripažinimą senovės Romos imperijoje.

Šiame referate, norint išnagrinėti išsikeltus uždavinius naudojamasi egzegetiniu tekstu, raštais, istorinio tipo knygomis susijusiomis tiek su senovės Roma, tiek su krikščionybe. Šiam referatui stengiausi naudotis ne tik mokslinio pobūdžio literatūra, bet dėmesį taip pat skyriau ir religinio tipo tekstams. Vienas iš tokių religinės literatūros pavyzdžių yra – Naujasis Testamentas1. Šį religinių istorijų rinkinį, pasirinkau, dėl to, jog jis yra atkeliavęs iš mano aptariamojo laikmečio(yra pirminis šaltinis) ir jame gausu, ypač Apsireiškimo Jonui skirsnyje, informacijos apie krikščionių ir romėnų santykius bei jų pokyčius senovės Romos imperijos laikotarpiu.

1 Naujasis Testamentas.