Moderniųjų laikų politinė istorija. Versalio sistema.

Po Pirmojo pasaulinio karo pasikeitė politinis pasaulio žemėlapis. Pirmasis pasaulinis karas paliko žmonijai skaudžią patirtį. Daugeliui jis simbolizavo totalinį senosios tarptautinės sistemos žlugimą ir reikalą imtis naujos tvarkos paieškų. Nustatyti pasaulio tvarką po karo turėjo Taikos konferencija, prasidėjusi Paryžiuje 1919 metais sausio 18 dieną. Po kelis mėnesius trukusių derybų, įveikus smarkius nesutarimus, konferencija parengė taikos sutartį su Vokietija. Sutartis pasirašyta 1919 metais birželio 28 dieną Versalio rūmuose. Iš Paryžiuje prasidėjusios Taikos konferencijos buvo laukiama jei ne geresnio, tai bent teisingo pasaulio. Būtent tą teisingo pasaulio atsiradimą turėjo užtikrinti Versalyje sukurta sistema, kuri įtakojo visą tarpukario eigą.
Pirmojo pasaulinio karo pabaiga tarptautinėje teisinėje sistemoje išryškino daugelį esminių pokyčių, atspindėjusių karo patirtį. Nugalėta Vokietija pagal Versalio sutartį turėjo prisiimti visą atsakomybę už karą ir prarado keletą kolonijų bei trečdalį savo teritorijos Europoje, valstybės nugalėtojos privertė ją priimti ir pražūtingą reparacijų sistemą, kuri padėjo sėklą kitam karui kilti. Nepaisant to, po Pirmojo pasaulinio karo pasirašytomis taikos sutartimis norėta užtikrinti taiką pasaulyje bei ateityje išvengti panašių karinių konfliktų. Akivaizdu, kad taip neatsitiko. Naujoji Europos tvarka, dar nespėjusi kaip reikiant įsigalėti, ėmė žlugti. Tad kas paskatino Versalio sistemos žlugimą ir kodėl taip nutiko?
Mano darbo objektas – Versalio sistemos sukūrimas po Pirmojo pasaulinio karo.
Tikslas – išsiaiškinti Versalio sistemos reikšmę ir svarbą Europai bei Lietuvai.

Išsikėliau tokius uždavinius:
1. pateikti Versalio sistemos sampratą;
2. nustatyti Versalio sistemos silpnėjimo priežastis;
3. nustatyti Versalio sistemos reikšmę bei įtaką Lietuvai.

Rašydama darbą taikiau šiuos metodus:
1. empirinį;
2. aprašomąjį;
3. sintezės.