Konfliktų valdymas. Konflikto ciklas. Konfliktų sprendimo strategijos

Darbo aktualumas. Ši tema skirta kasdieniškiausiam ir sudėtingiausiam socialinio gyvenimo reiškiniui – konfliktui. Visuomenės, bendruomenės, organizacijos, šeimos, pavienio žmogaus gyvenime ir sąveikose vienokie ar kitokie konfliktai yra nuolatiniai palydovai. Jie sulaiko mus mūsų kelyje, sukelia stresus bei sukrečia. Jie sužlugdo planus ir sulaužo likimus. Tačiau konfliktas gali būti ne tik neigiama, bet ir teigiama savybė, nes jis  prikelia veikti: priimti naujus sprendimus, kitaip organizuoti. Konfliktas, kaip reiškinys, yra bendrybių, skirtybių ir priešybių junginys. Vienoje socialinėje erdvėje, vienu metu reiškiasi kovos ir bendradarbiavimo, teisingumo ir neteisybės, racionalumo ir emocingumo, moralės ir apgaulės pradai. Jie gali reikštis mišriai, vienas arba kitas gali tapti vyraujantis. Norint konfliktą pažinti, juolab suvaldyti, reikia tikslios ir konkrečios analizės. Konflikto eiga priklauso ne tik nuo šalių siekių, jų veiksmų kryptingumo, bet ir nuo aplinkos, kurioje jie vyksta, ypač teisinių, organizacinių, kultūrinių, paprotinių jos veiksnių.

Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija, politologija ir sociologija, nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija, pedagogika, istorija, karo mokslai, sociobiologija, netgi menotyra, matematika ir kt. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius - XX a. pradžią –  6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą – dabartinį laikmetį. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas, o buvo plačių koncepcijų (pvz., psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai, arba konflikto priežastys, bet ne pats konfliktas. Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija, ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos. Žinoma, dėl to iškyla daugybė klausimų kaip neutralizuoti, sumažinti, išsklaidyti konflikto neigiamą jėgą ir kaip išgauti iš jo permainų pradą, suderinti jį su savo siekiais? Kaip susieti konfliktus ir bendradarbiavimą, darną organizacijoje, sistemoje, privačiuose santykiuose? Tad šiuos iškylančius klausimus ir bandome spręsti. Konflikto problematika sudėtinga dėl kelių aplinkybių. Konfliktai vyksta visur ir kartu yra unikalūs savo eiga, šalių veiksmais, savo teisine ir moraline aplinka, tad nelabai pasiduoda klasifikuojami, analizuojami ir apibendrinami. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Darbo tikslas – plačiau suvokti žodžio „konfliktas“ sąvoką , suprasti, kokios priežastys lemia konflikto atsiradimą tam tikroje aplinkoje bei išsikinti tų konflikto sprendimo būdus, padėsiančius nuslopinti konfliktą ir efektyviai dirbti savo aplinkoje, nejaučiant jokio vidinio ar išorinio spaudimo.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kas yra konfliktas;
2. Suvokti kokios yra konflikto priežastys;
3. Susipažinti su konfliktų rūšimis;
4. Išsiaiškinti kokie yra sprendimo būdai;
5. Suvokti konfliktų valdymo strategijas.

Darbe vartojamos sąvokos:

1. Konfliktas             
2. Trivialus
3. Selektyvus suvokimas
4. Vidiniai sunkumai
5. Krizė
6. Adekvatus
7. Adaptyvumas