Valkatavimas, elgetavimas: istorija, priežastys, pasekmės, požiūris, sprendimo būdai

„Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus priklausys nuo mūsų pačių“ kadaise yra pasakęs prancūzų filosofas M. de Mantenis. Kiekvienas iš mūsų norime gyventi kaip įmanoma geriau , tai yra: turėti savo namus, leisti sau įsigyti norimus daiktus, gražiai atrodyti, turėti tikrų draugų, sukurti šeimą, ir nugyventi prasmingą gyvenimą . Bet šiandien vis dažniau tenka išgirsti pesimistinias mintis, daugelis nepatenkinti savo gyvenimu, skundžiasi, kad jiems blogai, pavydi vienas kitam, keršija ( šioje vietoje reikėtų įsidėmėti kinų patarlę, kurioje sakoma: tas, kas siekia keršto , turėtų neužmiršti išsikasti dvi duobes). Tačiau ar kada pagalvojame, kad mūsų bėdos nėra jau tokios didelės: nes turime kur gyventi, turime ko pavalgyti, turime bent minimalų pajamų šaltinį ,mus supa artimi žmonės. O ką daryti tiems kurie tai prarado, kurie nebeturi nieko, ir diena iš dienos turi galvoti, kur rasti nakvynę, maisto…Taigi šiandien kalbėsiu apie tokias socialinės grupes , kurios visuomenės yra nepriimamos, ignoruojamos, atstumiamos ir užmirštamos.Tai valkatos ir elgetos, tie, kurie niekam nereikalingi, kurių vengiama ir bijoma.

Mano darbo tikslas: remiantis įvairia moksline literatūra išnagrinėti XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pusės ir šių dienų elgetų ir benamių padėtį visuomenėje. Uždaviniai: išsiaiškinti sąvokų elgeta, benamis reikšmes , aptarti XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pusės elgetų ir valkatų gyvenimą , kas įtakojo tokią situaciją , pateikti valkatavimo socialines priežastis ir pasekmes šiandien.