Šviesieji viduramžiai ir simbolių pasaulis

Vidurinių amžių pradžia siejama su Vakarų Romos imperijos žlugimu V a. pabaigoje, bet svarbiausias pokytis buvo krikščionybės įsitvirtinimas. Viduramžiais prasideda krikščioniškoji civilizacija. Apie pirmuosius penkis viduramžių šimtmečius ilgą laiką žinota taip nedaug, kad jie vadinti tamsiaisiais amžiais. Tuo metu antikos paveldą dalijosi ir pamažu civilizavosi vakarykščiai barbarai, ir ilgainiui susiformavo dabartinės europiečių tautos. Jų kūrybinės galios prasiveržė tūkstantmečių sandūroje įspūdingu gotikos menu, veržlia miestų plėtra, universitetų kultūra. Iš vėlyvųjų viduramžių XIV – XV a. išaugo renesansas – jau naujųjų laikų reiškinys. Kaip tik tada ir atsirado vidurinių amžių sąvoka, aprėpianti apie tūkstantį metų nuo antikos iki antikos atgimimo, mat tų laikų kultūros žmonės įsivaizdavo peržengę niūrų tūkstantmetį ir tęsią kilnią senovės graikų bei romėnų tradiciją. Viduramžių šviesa visu grožiu suspindės tik XIX a. romantikų kūriniuose ir XX a. pirmos pusės istorikų veikaluose.