Kauno tvirtoves vaidmuo I-ojo Pasaulinio karo metu

I-asis Pasaulinis karas įtraukė visą Lietuvą, o tame tarpe ir Kauno miestą, į savo sukūrį, kuriame Kaunui teko suvaidinti didelį vaidmenį Vokietijos ir Rusijos batalijose. Tuo metu Kaunas, kaip ir visa Lietuva, išskyrūs Klaipėdos kraštą, buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Jokio Lietuvos savarankiškumo Rusijos sudėtyje nebuvo. Dabartinės Lietuvos teritorija buvo išskaidyta per 3 gubernijas – Kauno, Vilniaus ir Suvalkų. Toks terminas kaip Lietuva praktiškai nebuvo vartojamas. „Lietuviškos“ gubernijos buvo priskiriamos Šiaurės Vakarų kraštui. Miestai buvo nelietuviški, juose daugiausia gyveno žydai, rusai ir lenkai, o ir patys miestų pavadinimai nebuvo lietuviški. Kaunas tuomet buvo vadinamas Kovno (Ковна).

Kaunas, kaip ir visa Lietuva į įvykių sukūrį pateko, nes buvo vakarinio pasienio su Vokietija dalis, o Kaune buvo įrengta Tvirtovė, pagal 1879 m. Aleksandro II-ojo įsakymą. Kauno Tvirtovė taip pat pateko į patį kovų įkarštį 1915 m. vasarą, kai vokiečiai puolė į Rusijos imperijos gilumą, atsigavę po nesėkmių 1914 m. Rytų Prūsijoje ir išviję Rusijos kariuomenę iš savo teritorijos.

Kauno tvirtovė vokiečių puolimo neatlaikė ir buvo užimta vos per 11 dienų. Iki metų pabaigos Vokietija sugebėjo užimti visą dabartinę Lietuvos, Lenkijos ir pusę Latvijos teritorijos. Rusijos imperijai atkariauti Lietuvos taip ir nepavyko.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti koks buvo Kauno tvirtovės vaidmuo I-ajame pasauliniame kare. Šiam tikslui pasiekti aš išsikėliau tokius uždavinius:

1. Aprašyti Kauno tvirtovės įkūrimą ir plėtrą.
2. Analizuoti Kauno miesto ir tvirtovės strateginę reikšmę Rusijos imperijai.
3. Aprašyti ir analizuoti I-ojo pasaulinio karo mūšių eigą, kurie turėjo įtakos Kauno tvirtovei
4. Aprašyti ir analizuoti Kauno tvirtovės gynybos eiga
5. Analizuoti Kauno tvirtovės netekties priežastis
6. Analizuoti Kauno tvirtovės netekties pasekmes

Įgyvendindamas uždavinius užsibrėžtam tikslui pasiekti naudosiu aprašomąjį ir analitinį metodus. Jais sieksiu pateikti Kauno tvirtovės svarbiausius įvykius ir išsiaiškinti šių įvykių priežastis ir pasekmes.

Rašydamas apie Kauno tvirtovę rėmiausi lietuviška ir rusiška literatūra. Darbo pagrindą sudaro V. Orlovo ir A. Pociūno darbai skirti Kauno tvirtovei ir jos gynybai. I-ojo pasaulinio karo eigai atskleisti telkiausi rusų autorių, tokių kaip V. Šacilo, darbais.