Lietuvos teismų kaip teisminės valdžios analizė

Įvadas

 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. reglamentuoja, kad Lietuvos teismų pagrindinė funkcija - vykdyti teisingumą (TAR, 1992, Nr. 33-1014). Teismų veiklą ir jos struktūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (TAR, 1994-06-17, Nr. 46-851), todėl teismų sprendimai yra privalomi vykdyti visiems. Pagrindinė teismų paskirtis yra teisingumo vykdymas sprendžiant baudžiamąsias, civilines ar administracines bylas procesine tvarka ir garantuoti kiekvienu atveju įstatymo laikymąsi. Esminiai teismų efektingumo rodikliai – bylų nagrinėjimo sparta, nagrinėjant civilines bylas ir taikant teisminę mediaciją.

Straipsnio objektas: Lietuvos teismų kaip teisminės valdžios veikla

Straipsnio tikslas: Išanalizuoti 2015 -  2017 m. m. Lietuvos teismų bylų nagrinėjimo statistiką pirmos instancijos teismuose

Straipsnio uždaviniai:

1. 1. Pateikti teisminės valdžios sampratą ir jos pagrindinius uždavinius.
   2. Įvertinti 2015-2017 m. m. Lietuvos teismų pirmos instancijos bylų nagrinėjimo veiklos analizę

Darbo metodai: Statistinių duomenų analizė, mokslinės literatūros šaltinių analizė, norminių teisės aktų analizė.

 Teisminės valdžios samprata ir pagrindiniai uždaviniai

Lietuvoje veikia dviejų rūšių teismų sistema: bendrosios kompetencijos teismai bei specializuoti teismai. 2016 m. pirmoje pusėje po įvykdytos teismų reorganizacijos procedūros, po kurių buvo parengtas  pavyzdinių teismo struktūrų projektas, ir nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje vietoj 49 apylinkės teismų liko 12 apylinkės teismų su 4-5 padaliniais, vadinamais teismų rūmais, bei Vilniaus miesto apylinkės teismu. Be šių teismų, toliau savo veiklą vykdo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 5 apygardų teismai. Ši teismų sistema ir sudaro teisminę valdžią Lietuvoje.

Teisminė valdžia yra valstybinės valdžios dalis, kurią sudaro laisva ir savarankiška institucija – teismai, kurie įstatymų nustatyta tvarka vykdo teisingumą, sudaryta ne vien tik iš teismų. Ji apima ir kitas valstybines valdžios institucijas, kurios padeda teismams įgyvendinti teisingumą. Tai - ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuratūra ir advokatūra. Kuomet visuomenėje viešai kalbama apie valdžią, daugumai gyventojų tai asocijuojasi su politiniu apibrėžimu, tačiau, Danišauskas (2013, p. 35-36) teisminę valdžią išskiria kaip valdžios rūšį, kuri nesusieta su politiniu pagrindu, kurios visuomeninė paskirtis – teisingumo įgyvendinimas, vykdomas per teismų sistemą. Teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma. Miežanskienė ir Raguckienė publikacijoje (2013, p. 464) „Teisminės valdžios visavertiškumas ir nepriklausomumas suponuoja jos savivaldą. Teisminės valdžios savivalda apima teismų darbo organizavimą, taip pat teisėjų profesinio korpuso veiklą“.

Kaip jau buvo minėta, teisingumą valstybėje įgyvendina teismai. Pagrindinės teisminės valdžios funkcijos yra spręsti teisinius ginčus, taip pat saugoti ir ginti kiekvieno asmens teises ir teisėtus interesus, spręsti valstybės institucijų ginčus, nagrinėti piliečių skundus dėl valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų. (Baltrušaitytė, 2013, p. 8).

Pateiktame tyrime analizuojama 2015-2017 m. m Lietuvos teismų pateikti statistiniai duomenys, nagrinėjant civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas pirmos instancijos teismuose.