Studentų tolerancijos neįgaliesiems skatinimo galimybės

Miniotaitės G. (2006) teigimu, tolerancija grindžiama naudingumo ir pagarbos asmenims principais. Dar XVII a. Johnas Locke'as savo darbuose rašė apie religinę toleranciją, o XVIII – XIX a. liberalizmo epochoje tolerancijos fenomenas laikytas kaip moralinis idealas, XXI a. tampa kultūrinės tolerancijos (netolerancijos) amžiumi.

Vienas iš esminių žmogiškosios būties aspektų laikytinas žmonių tarpusavio ryšys. Šie santykiai nulemia pamatines vertybes, kurios lemia individo gyvenimo prasmę, bei įtakoja visuomenę. Viena iš tokių vertybių, kuri atitinka šiuolaikinės demokratinės visuomenės poreikius – tolerancija. Jos pagalba, žmonės gali prisitaikyti ir realizuoti savo galimybes, be to, tai tobulėjimo išraiška individualioje ir visuomeninėje plotmėje.

Siekiant ugdyti tolerantiškumą jaunimo tarpe, reikia ieškoti būdų, kaip galima būtų keisti tarpusavio santykius bei padėti atrasti ir suvokti vertybių svarbą, tokių kaip sąžinės, minties laisvės, prigimtinės žmogaus lygybės, solidarumo ir kt. (Sprindžiūnas A., 1998).

Tyrimo objektas: tolerancijos neįgaliesiems skatinimo galimybės.

Tyrimo tikslas: atskleisti studentų požiūrį į neįgaliuosius.

Tyrimo uždaviniai:

1. Remiantis moksline literatūra, išsiaiškinti neįgaliųjų padėtį Lietuvoje;

2. Identifikuoti, jaunų žmonių požiūrio į neįgaliuosius, ypatumus;

Potenciali tiriamoji grupė: pasirinktos aukštosios mokyklos studentai.

Hipotezė: Studentai yra tolerantiški neįgaliųjų atžvilgiu.

Tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė;

2. Apklausa, kurioje taikyta anketa.