Ar yra ribos tolerancijai?

Tolerancija – šiomis dienomis viena iš labiausiai vartojamų sąvokų modernėjančios ir globalizmo paveiktos visuomenės socialinėje aplinkoje. Jau mokyklose vaikams yra peršamas abstraktus termino apibrėžimas teigiantis, jog tolerancija – tai pagarba, pakantumas kitam bei kitokiam. Platesnė koncepcija skamba taip: tolerancija (lot.  tolerantia kantrybė, ištvermė) – priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas, atsiskleidžiantis individualiu ar kolektyviniu elgesiu socialinėje, kultūrinėje, religinėje ir internetinėje aplinkoje. (Plačiau>) Ar šis terminas ką nors sako šiuolaikiniam žmogui, besirūpinančiam savo rutina perpildytu gyvenimu? Ar susimąstome, kas nutiktų, jeigu neribotume pakantumo tiek socialinėje terpėje, tiek kasdieniame gyvenime? Kokios yra tolerancijos ribos, kiek turėtume būti pakantūs, jog engiamos mažumos (taip pat ir kiekvienas žmogus) būtų patenkintos, tačiau netrikdytų daugumos dabartinio gyvenimo? Iš tiesų, tolerancija yra labai svarbus dalykas etikoje ir, reikia pripažinti, viena iš pagrindinių žmogaus būdo savybių. Nūdienos pasaulyje jau nebekeliamas klausimas, kaip galime būti kuo pakantesni kitokiam žmogui. XXI amžiaus visuomenei dabar aktualu yra išsiaiškinti, kur vis dėlto yra tolerancijos ribos, ir kodėl turėtume jų neperžengti.

Žvilgsnis į istoriją

                      Žodis tolerancija, iš tiesų, yra kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio talao arba tlao, kuris reiškia ištveriu, pakeliu, pakenčiu. Apie pakantumo svarbą ir lygias teises buvo rašyta jau I a. po Kr., Naujajame testamente: „Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką. Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui.“ (Evangelija pagal Matą. 10:24-25). Nors pakantumo ištakos siekia mūsų eros pradžią, tolerancija oficialiai įteisinta buvo tik XVI amžiuje. 1579 m. Urechto unijoje pirmą kartą buvo įteisinta pozicija, kad negalima persekioti žmonių už jų tikėjimą. Nyderlandai – pirmoji šalis Europoje, kurioje buvo įteisinta kitamanystė: nustoti deginti eretikai ir raganos, liautasi persekioti kitamanius ir žydus (Įdomus faktas: Nyderlandai yra pirmoji šalis pasaulyje, 2000 metais įteisinusi tos pačios lyties asmenų santuoką. Plačiau>) Pats tolerancijos terminas įvestas tik Renesanso epochoje, religinių kovų laikotarpyje, norint apibrėžti religinio pakantumo prasmę. Nors tolerancijos keliu oficialiai einama jau daugiau nei 400 metų, pakantumas niekada nebuvo visuotina, pasaulinio mąsto vertybė: jeigu vienoje valstybėje visi visuomenės nariai turėdavo lygias teises, tai kitoje – neramumai dėl mažumų vieni už kitus būdavo aštresni.