Neįgaliųjų padėtis ir galimybė įsidarbinti 1918-1940 metais

Kiekvienas vienaip ar kitaip gyvenime susiduriame su sąvokia negalia, tačiau tikriausiai ne visi pasidomi ką ta sąvoka reiškia, kaip ji yra apibūdinama įvairioje literatūroje.
Sąvoka „negalia“ apibūdinama kaip, socialinė koncepcija, kuria siekiama atpažinti ir šalinti įvairias kliūtis, trukdančias, kad šie žmonės lygiavertiškai galėtų dalyvauti visose gyvenimo srityse. Neįgaliųjų kategorijai priskiriami visi žmonės, kurie dėl visuomenėje įsigalėjusio požiūrio negali naudotis tomis pačiomis galimybėmis kaip visi kiti žmonės. Todėl egzistuoja įvairios negalios kategorijos bei rūšys. Jos sudaro heterogeninę grupę, susidedančią iš judėjimo, regėjimo, klausos, pažinimo ir psichinių sutrikimų. Kliūtys, su kuriomis šie žmonės susiduria visuomeniniame gyvenime, yra įvairios ne tik dėl jų negalios, bet ir dėl jų amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos bei kitų faktorių. Neįgaliųjų socialinė adaptacija, integracija bei jos tyrimo problema yra aktuali ir Lietuvai.
1918-1940 m. išskirtinis laikotarpis Lietuvai. 1918 m. pradžioje, atsižvelgdama į gruodžio 11 d. akto patirtį, Lietuvos Taryba svarstė naujus Lietuvos ateities valstybingumo projektus. Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d. 1918 m. kovo 23 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Vokietija, tačiau gruodžio 11 d. akto pagrindu. 1918 m. Lietuvos Taryba pasivadina Lietuvos Valstybės Taryba. Pilną nepriklausomybę Lietuva išsikovojo tik po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare (1918 m. lapkritį).