Investicijų į žmogiškąjį kapitalą vertinimas

Šiame amžiuje sparčiai keičiasi fizinio ir protinio darbo elementų santykis. Didėja protinio darbo poreikis, individo išsilavinimas bei kvalifikacija turi lemiamą reikšmę jo darbo kokybei bei karjeros galimybėms. Visgi susiformavusi asmenybė turi pakankamai struktūrizuotą žmogiškąjį kapitalą, kuriame patirtis, žinios, įgūdžiai sudaro vertybių, motyvacijos ir asmenybės tipo sistemą. Galima teigti, jog ekonomikos produktyvumas gyvybiškai susijęs su žmonių gerove, nesvarbu, ar šalis turtinga, ar neturtinga, o lemiamas veiksnys, padedantis garantuoti žmonių gerovę, yra investavimas į žmones ir į žinias. Žmonių įgyjami sugebėjimai – jų išsilavinimas, patirtis, įgūdžiai, sveikata - svarbiausi siekiant ekonominės pažangos. Investicijos į žmogiškuosius išteklius didina darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių. Žmogiškojo kapitalo funkcionavimas, jo panaudojimo efektyvumas priklauso nuo subjekto valios, jo individualių interesų ir prioritetų, materialinio ir moralinio suinteresuotumo ir kitų veiksnių.

Darbo tikslas: apibrėžti žmogiškojo kapitalo sampratą ir įvertinti investicijų efektyvumą

Darbo uždaviniai:

• Pateikti žmogiškojo kapitalo sampratą;
• Išsiaiškinti, kokios yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą;
• Įvertinti investicijų naudą ir efektyvumą;
• Pateikti kokios yra pagrindinės investavimo į žmogiškąjį kapitalą rūšys;
• Išanalizuoti investicijas į žmogiškuosius išteklius Lietuvoje.

Pagrindiniai darbe taikyti metodai: statistinė analizė, lyginamoji analizė, mokslinės literatūros analizė.